Desloratadin

Desloratadinas yra antros kartos antihistamininis vaistas, aktyvusis loratadino metabolitas, pasižymintis ilgu veikimo laiku ir minimalia sedacine (mieguistumo sukėlimo) savybe.

Jis selektyviai blokuoja periferinius H1 histamino receptorius, slopindamas alergijos simptomus ir nesiskverbdamas reikšmingai per kraujo-smegenų barjerą.

Tai reiškia, kad jis žymiai rečiau sukelia mieguistumą, palyginti su senesnės kartos antihistamininiais vaistais.

Desloratadinas patvirtintas sezoninio ir daugiamečio alerginio rinito (šienligės) bei lėtinės idiopatinės dilgėlinės (urtikarijos) simptomams malšinti suaugusiems ir vaikams.

Jis efektyviai mažina nosies, akių ir odos alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, sloga, nosies užgulimas, akių niežėjimas ir paraudimas, ašarojimas, odos niežulys ir dilgėlinės bėrimai.

Vaistas veikia greitai, paprastai per vieną valandą po išgėrimo, ir užtikrina 24 valandų simptomų kontrolę, leidžiančią patogiai vartoti vieną kartą per parą.

Desloratadinas taip pat turi papildomą priešuždegiminį poveikį, slopindamas leukotrienų ir citokinų gamybą, kas prisideda prie jo efektyvumo.

Jis yra gerai toleruojamas visose amžiaus grupėse ir yra prieinamas tablečių, burnoje disperguojamųjų tablečių ir geriamojo tirpalo pavidalu, tinkančiu tiek suaugusiems, tiek vaikams.

Desloratadinas vartojamas per burną vieną kartą per parą, su maistu arba be jo.

Rekomenduojama vartoti maždaug tuo pačiu paros metu kiekvieną dieną, kad būtų palaikoma pastovi vaisto koncentracija organizme ir užtikrinamas optimalus simptomų valdymas.

Tabletę nurykite visą, užgerdami stikline vandens. Jei vartojate burnoje disperguojamąsias tabletes, padėkite tabletę ant liežuvio ir leiskite jai ištirpti prieš nuryjant.

Vaikams rekomenduojama vartoti geriamąjį tirpalą, o dozę nurodys gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ir svorį.

Sezoninio alerginio rinito atveju gydymą galima tęsti visą alergijos sezoną. Daugiamečio rinito ar lėtinės dilgėlinės atveju vaistą galima vartoti nuolat, kaip nurodė gydytojas.

Gydymas palengvina simptomus, bet neišgydo pagrindinės alergijos. Jei simptomai nepagerėja arba pablogėja, kreipkitės į gydytoją.

Suaugusiems ir paaugliams nuo 12 metų amžiaus rekomenduojama standartinė desloratadino dozė yra 5 mg vieną kartą per parą. Vaikams nuo 6 iki 11 metų amžiaus, 2,5 mg vieną kartą per parą.

Vaikams nuo 1 iki 5 metų amžiaus, 1,25 mg vieną kartą per parą. Kūdikiams ir mažiems vaikams nuo 6 iki 11 mėnesių amžiaus, 1 mg vieną kartą per parą, tačiau tik prižiūrint gydytojui.

Dozės koreguoti paprastai nereikia pagyvenusiems pacientams.

Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu, gali būti svarstoma sumažinta dozė arba ilgesnis dozavimo intervalas, pavyzdžiui, 5 mg kas antrą dieną, nes vaisto šalinimas gali būti sulėtėjęs.

Svarbu reguliariai konsultuotis su gydytoju, kad būtų nustatyta tinkama dozė ir išvengta nepageidaujamų reakcijų. Vaistą galima vartoti nepriklausomai nuo valgio.

Desloratadinas paprastai yra labai gerai toleruojamas. Nepageidaujamų reakcijų dažnis yra mažas ir klinikinių tyrimų metu buvo panašus į placebo.

Dažni (pasireiškia nuo 1 iš 10 iki 1 iš 100 pacientų): nuovargis, burnos džiūvimas, galvos skausmas (suaugusiems); viduriavimas, karščiavimas (vaikams iki 2 metų).

Nedažni (pasireiškia nuo 1 iš 100 iki 1 iš 1000 pacientų): mieguistumas, tachikardija (dažnas širdies plakimas), palpitacijos (širdies plakimo pojūtis), pilvo skausmas, pykinimas, svaigulys, nemiga.

Labai reti (pasireiškia mažiau nei 1 iš 10 000 pacientų): padidėję kepenų fermentų kiekiai, hepatitas (kepenų uždegimas), haliucinacijos, padidėjusio jautrumo reakcijos, įskaitant anafilaksiją (sunkią alerginę reakciją), QT intervalo pailgėjimas (širdies ritmo sutrikimas).

Jei pasireiškia neįprastų simptomų ar alergijos vaistui požymių, nedelsiant kreipkitės į gydytoją.

Pacientai, sergantys sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu, desloratadiną turėtų vartoti atsargiai.

Nors sedacija yra reta, kai kuriems asmenims gali pasireikšti mieguistumas, todėl venkite vairuoti ar valdyti mechanizmus, kol nežinote, kaip vaistas jus veikia.

Jei anksčiau esate turėję traukulių, pasitarkite su gydytoju prieš pradėdami gydymą, nes antihistamininiai vaistai teoriškai gali sumažinti traukulių slenkstį.

Tam tikrose burnoje disperguojamųjų tablečių formose desloratadinas gali turėti fenilalanino, kas yra svarbu pacientams, sergantiems fenilketonurija.

Informuokite gydytoją ar vaistininką apie visus kitus vartojamus vaistus, kad išvengtumėte galimų sąveikų.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu vartoti tik gydytojui atidžiai įvertinus naudos ir rizikos santykį, nes duomenų yra nedaug.

Alkoholis gali sustiprinti alergijos simptomus ir retkarčiais padidinti mieguistumą, todėl vartoti saikingai.

Nevartokite desloratadino, jei esate alergiškas desloratadinui, loratadinui ar bet kuriai pagalbinei vaisto medžiagai.

Kryžminė alergija tarp desloratadino ir loratadino yra galima, nes desloratadinas yra aktyvusis loratadino metabolitas.

Pacientams, sergantiems fenilketonurija, draudžiama vartoti burnoje disperguojamąsias tabletes, kuriose yra fenilalanino.

Atsargiai vartoti pacientams, sergantiems sunkiu inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimu; šiais atvejais gali prireikti koreguoti dozę (pvz., 5 mg kas antrą dieną).

Desloratadinas neturėtų būti vartojamas vaikams iki 1 metų amžiaus be konkrečių medicininių nurodymų, nes trūksta pakankamų saugumo duomenų šioje amžiaus grupėje.

Nėštumo ir žindymo laikotarpiu desloratadinas turėtų būti vartojamas tik gydytojui atidžiai įvertinus naudos ir rizikos santykį, nes duomenų yra nedaug ir veiklioji medžiaga gali pereiti į motinos pieną.

Pacientai, turintys retų paveldimų medžiagų apykaitos sutrikimų (pvz., fruktozės netoleravimą), turėtų patikrinti, ar tabletėse nėra atitinkamų pagalbinių medžiagų (pvz., laktozės, sorbitolio).