Žarnyno kirminų gydymas

Žarnyno kirminai yra parazitai, gyvenantys žmogaus žarnyne. Jie labai dažni visame pasaulyje ir dėl jų nereikia gėdytis, nes užsikrėsti gali kiekvienas.

Dažniausias tipas yra spalinis kirminas (Enterobius vermicularis), maži balti kirminėliai, primenantys plonus siūlų galiukus.

Kiti tipai yra askaridės, plaktukinis kirminas ir kabliagalvis, kurie dažniau pasitaiko šiltesnio klimato regionuose arba po kelionės į užsienį.

Kirminai plinta prarijus mikroskopinių kiaušinėlių, paprastai patekusių nuo rankų, maisto, patalynės ar paviršių.

Prarijus kiaušinėliai išsirita ir kirminai subręsta žarnyne, kur patelės deda naujus kiaušinėlius ir ciklas tęsiasi.

Vaikai užsikrečia dažniausiai, nes kiaušinėliai lengvai pereina darželiuose ir mokyklose, tačiau dažnai užsikrečia ir to paties namų ūkio suaugusieji.

Gera žinia ta, kad kirminų infekcijos retai pavojingos ir labai gerai reaguoja į trumpą gydymo kursą kartu su paprastomis higienos priemonėmis.

Klasikinis spalinio kirmino infekcijos požymis yra stiprus niežulys aplink išmatų angą, kuris paprastai sustiprėja naktimis, kai patelės keliasi prie odos dėti kiaušinėlių.

Šis niežulys gali trikdyti miegą ir sukelti dirglumo bei nuovargio, ypač vaikams. Kartais mažus baltus kirminėlius galima pamatyti tualete, ant patalynės arba išmatose.

Kiti žarnyno kirminai gali sukelti bendresnius simptomus, tokius kaip pilvo skausmas, pykinimas, sumažėjęs apetitas, svorio kritimas arba, kabliagalvio atveju, nuovargis, susijęs su žemu geležies lygiu.

Daugeliui žmonių infekcija sukelia mažai arba visai jokių aiškių simptomų ir pastebima tik tada, kai matomi kirminai.

Kadangi kiaušinėliai plinta taip lengvai, dažniausiai užsikrečia keli namų ūkio nariai, net jei aiškių simptomų turi tik vienas.

Kraujas išmatose, stiprus pilvo skausmas, aukšta temperatūra ar žymus svorio kritimas nebūdingi paprastai kirminų infekcijai; tokiu atveju kreipkitės į gydytoją asmeniškai.

Mebendazolis yra antihelmintikas, tai yra vaistas, naikinantis žarnyno kirminus. Jis trikdo būdą, kuriuo kirminas pasisavina gliukozę, savo pagrindinį energijos šaltinį.

Netekęs gliukozės, kirminas palaipsniui praranda energijos atsargas ir žūsta, o po to natūraliai pasišalina su išmatomis.

Mebendazolis daugiausia lieka žarnyne ir labai mažai patenka į kraujotaką, todėl jis paprastai gerai toleruojamas.

Spalinio kirmino atveju paprastai skiriama viena dozė, o antra dozė geriama maždaug po dviejų savaičių, kad būtų sunaikinti kirminai, išsiritę iš kiaušinėlių, prarytų po pirmosios dozės, nes vaistas nenaikina pačių kiaušinėlių.

Kadangi kiaušinėliai plinta lengvai, gydytojai paprastai rekomenduoja gydyti visą namų ūkį tuo pačiu metu, net ir neturinčius simptomų.

Kitų tipų kirminų dozavimas gali skirtis, o jūsų gydymas bus pritaikytas konsultacijos metu.

Šalutinis poveikis pasitaiko retai ir paprastai būna nesunkus, pavyzdžiui, trumpas pilvo skausmas ar pilvo pūtimas.

Vaistai pašalina jau esančius kirminus, tačiau gera higiena yra ne mažiau svarbi, kad nutrauktum ciklą ir sustabdytum pakartotinį užsikrėtimą, ypač spalinio kirmino atveju.

Kruopščiai plaukite rankas su muilu ir vandeniu po naudojimosi tualetu, po sauskelnių keitimo ir prieš ruošdami ar valgydami maistą, o nagus laikykite trumpus ir švarius.

Spalinio kirmino kiaušinėliai kaupiasi po nagais, todėl atpratinkite vaikus krimsti nagus ir čiulpti nykštį.

Ryte nuplaukite sritį aplink išmatų angą, kad pašalintumėte per naktį padėtus kiaušinėlius, ir, jei įmanoma, naudokite dušą, o ne vonią.

Gydymo pradžios dieną išskalbkite patalynę, naktinius drabužius, rankšluosčius ir minkštus žaislus aukštoje temperatūroje, o miegamuosius nuvalykite drėgnai arba išsiurbkite, kad pašalintumėte kiaušinėlius nuo paviršių.

Nepurtykite patalynės, nes taip kiaušinėliai gali pasklisti į orą. Tęskite šias priemones apie dvi savaites.

Kadangi kiaušinėliai lengvai pereina tarp kartu gyvenančių žmonių, visų namų ūkio narių gydymas tuo pačiu metu kartu su šiais veiksmais suteikia geriausią galimybę visam laikui atsikratyti infekcijos.