Levothyroxin

Levotiroksinas yra sintetinis skydliaukės hormonas T4 (tiroksinas), identiškas žmogaus organizmo natūraliai gaminamam tiroksinui.

Tai vienas dažniausiai skiriamų vaistų visame pasaulyje, naudojamas pakaitinei terapijai esant hipotirozei, kai skydliaukė gamina nepakankamai hormonų.

Levotiroksinas taip pat svarbus gydant tam tikras skydliaukės ligas, įskaitant skydliaukės vėžio slopinimo terapiją, netoksinę difuzinę strumos ir kaip papildomas gydymas po antiskydliaukinių vaistų terapijos, esant tireotoksikozei.

Skydliaukės hormonai atlieka esminį vaidmenį reguliuojant medžiagų apykaitą, energijos gamybą, augimą ir vystymąsi.

Esant hipotirozei, nepakankama hormonų gamyba sukelia tokius simptomus kaip nuovargis, svorio padidėjimas, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, plaukų retėjimas ir lėtesnė kognityvinė funkcija.

Levotiroksinas pakeičia trūkstamą hormoną, atkurdamas normalią medžiagų apykaitos funkciją.

Daugumai pacientų tai yra visą gyvenimą trunkantis gydymas, o dozavimas yra labai individualizuotas, vadovaujantis skydliaukės funkcijos kraujo tyrimais (daugiausia TSH ir laisvojo T4).

Dozės koreguojamos palaipsniui, siekiant stabilių hormonų lygių tiksliniame diapazone.

Levotiroksiną vartokite vieną kartą per dieną tuščiu skrandžiu, geriausia 30-60 minučių prieš pusryčius, užgeriant pilna stikline vandens.

Labai svarbu vaistą vartoti nuosekliai tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad būtų užtikrinta stabili absorbcija.

Nevartokite levotiroksino kartu su kalcio papildais, geležies preparatais, antacidiniais vaistais ar sojos produktais, nes jie gali sumažinti absorbciją.

Tarp levotiroksino ir tokių produktų vartojimo palikite bent keturių valandų tarpą.

Kava taip pat gali sumažinti absorbciją, todėl rekomenduojama gerti kavą bent 30 minučių, o geriausia 60 minučių, po vaisto.

Nekeiskite vaisto prekės ženklo be gydytojo nurodymų, nes biologinis prieinamumas gali skirtis.

Jei sunku vartoti vaistą ryte tuščiu skrandžiu, aptarkite su gydytoju galimybę vartoti vakare, bent tris valandas po paskutinio valgio. Svarbiausia yra nuoseklus vartojimo laikas.

Levotiroksino dozavimas yra individualus ir priklauso nuo svorio, amžiaus ir pagrindinės ligos.

Įprasta pradinė dozė suaugusiems yra 25-50 mikrogramų per dieną, didinant po 25-50 mikrogramų kas keturias, šešias savaites, kol skydliaukės funkcija normalizuojasi ir TSH vertė pasiekia tikslinį diapazoną (0,4-4 mIU/l).

Įprasta palaikomoji dozė suaugusiems yra 100-200 mikrogramų per dieną, nors individualūs poreikiai skiriasi, dažnai apie 1,6 mikrogramo vienam kūno kilogramui per dieną.

Levotiroksino yra tablečių pavidalu, kurių dozės svyruoja nuo 25, 50, 75, 88, 100, 112, 125, 137, 150, 175 iki 200 mikrogramų.

Pagyvenusiems pacientams arba sergantiems širdies ligomis, pradinė dozė turėtų būti mažesnė, 12,5-25 mikrogramai per dieną, ir didinama atsargiai po 12,5-25 mikrogramus kas keturias, aštuonias savaites.

Per greitas dozės didinimas gali sukelti aritmiją ar krūtinės anginos priepuolį.

Skydliaukės funkcija turėtų būti pakartotinai tikrinama praėjus šešioms, aštuonioms savaitėms po bet kokio dozės pakeitimo, nes hormonų lygis stabilizuojasi per šį laiką.

Nėštumo metu levotiroksino poreikis dažnai padidėja 25-50 procentų, o TSH vertės turėtų būti tikrinamos kas keturias, aštuonias savaites.

Naujagimiams su įgimta hipotiroze gydymas pradedamas nedelsiant didesnėmis dozėmis (10-15 mikrogramų/kg/dieną), siekiant išvengti neurologinių vystymosi sutrikimų.

Vaikų dozė skaičiuojama pagal amžių ir kūno svorį. Jei kartu vartojami kalcio, geležies, antacidiniai vaistai ar sojos preparatai, juos reikia vartoti ne mažiau kaip 4 valandas po levotiroksino.

Tinkamai dozuojamas levotiroksinas paprastai nesukelia šalutinių poveikių, nes jis pakeičia organizmo gaminamą hormoną.

Šalutiniai poveikiai dažniausiai yra susiję su doze ir rodo perdozavimą (hipertirozės simptomus).

Dažni simptomai yra širdies plakimas, tachikardija, drebulys, neramumas, nemiga, galvos skausmas, paraudimas, prakaitavimas, viduriavimas, svorio kritimas, karščio netoleravimas ir nereguliarios mėnesinės.

Šie simptomai rodo, kad dozė gali būti per didelė, ir reikėtų patikrinti skydliaukės funkciją.

Nedažni šalutiniai poveikiai (pasireiškiantys 1 iš 100-1 iš 1 000 pacientų) yra krūtinės angina, aritmijos ir raumenų spazmai.

Reti šalutiniai poveikiai (pasireiškiantys 1 iš 1 000-1 iš 10 000 pacientų) yra alerginės odos reakcijos ir plaukų slinkimas pradiniais mėnesiais (dažniausiai laikinas).

Dauguma šalutinių poveikių išnyksta tinkamai pakoregavus dozę.

Jei dozė yra per maža, hipotirozės simptomai, tokie kaip nuovargis, svorio padidėjimas, šalčio netoleravimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, kognityvinis sulėtėjimas ir depresija, gali išlikti.

Gydymą pradėkite atsargiai pacientams, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, nes skydliaukės hormonų pakaitinė terapija padidina miokardo deguonies poreikį.

Staigus dozės padidinimas gali išprovokuoti aritmijas ar krūtinės anginos priepuolius.

Nevartokite levotiroksino svorio mažinimui asmenims, kurių skydliaukės funkcija yra normali, nes didesnės nei fiziologinės dozės gali sukelti rimtų širdies ir kaulų komplikacijų.

Daugelis vaistų sąveikauja su levotiroksinu, įskaitant varfariną, karbamazepiną, rifampiciną ir estrogenų turinčius preparatus. Informuokite gydytoją apie visus vartojamus vaistus ir papildus.

Pacientams, sergantiems antinksčių nepakankamumu, kortizolio pakaitinė terapija turi būti pradėta prieš pradedant gydymą levotiroksinu.

TSH vertė turi būti tikrinama praėjus 6-8 savaitėms po kiekvieno dozės pakeitimo ir vėliau bent kartą per metus. Net esant stabiliai būklei, poreikiai laikui bėgant gali keistis.

Jei svoris žymiai pasikeičia, dozė turi būti peržiūrėta.

Nekeiskite vaisto prekės ženklo be gydytojo nurodymų, nes biologinis prieinamumas gali skirtis tarp skirtingų gamintojų, o TSH vertė turėtų būti patikrinta praėjus 6-8 savaitėms po pakeitimo.

Levotiroksinas yra kontraindikuotinas esant negydytam antinksčių nepakankamumui (Adisono ligai) ir pacientams, sergantiems tireotoksikoze.

Jis neturėtų būti naudojamas svorio mažinimui, jei skydliaukės funkcija yra normali. Padidėjęs jautrumas levotiroksinui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai yra kontraindikacija.

Ūminis miokardo infarktas, ūminis miokarditas ir pankarditas yra santykinės kontraindikacijos, o gydymas turėtų būti pradedamas ypač atsargiai pacientams, sergantiems sunkia širdies liga.

Negydomas hipofizės nepakankamumas (hipopituitarizmas) taip pat yra kontraindikacija.

Antinksčių nepakankamumas turi būti tinkamai gydomas prieš pradedant levotiroksino terapiją, kad būtų išvengta Adisono krizės rizikos.

Nėštumo metu levotiroksinas yra saugus ir būtinas vartoti sergančioms hipotiroze, tačiau dozę dažnai reikia didinti dėl padidėjusio skydliaukės hormono poreikio. Žindymo metu gydymas tęsiamas.

Kartu su kalcio, geležies ar antacidiniais preparatais reikia laikytis bent 4 valandų intervalo.