Vyru sveikata – konfidenciali konsultacija ir receptinis gydymas
Erekcijos disfunkcija, prieslaikine ejakuliacija ir prostatos problemos paveikia reikssminga dali Lietuvos vyru, taciau dauguma vengia kreiptis pagalbos. Kaip gydytojas matau, kad siuolaikiniai vaistai yra labai efektyvus ir saugus daugumai vyru. Konfidenciali konsultacija internetu pasalina barjera ir leidzia gauti irodymais pagrista gydyma laiku.
PDE5 inhibitoriai – sildenafilis ir tadalafilis – efektyvus 70–85 procentams vyru su erekcijos disfunkcija
Tadalafilis 5 mg kasdien uztikrina nuolatini pasirenagima ir palengvina slapimo taku simptomus
Prieslaikine ejakuliacija gydoma dapoksetinu 30–60 mg arba vietiniais anestetikais
VVKT pabrezia, kad erekcijos disfunkcija gali buti ankstyvas sirdies ir kraujagysliu ligu zenklas
Šioje kategorijoje produktų nerasta.
Apie Vyrų sveikata
Erekcijos disfunkcija – priezastys ir diagnostika
Erekcijos disfunkcija (ED) apibreziama kaip nuolatinis nesugebejimas pasiekti ar palaikyti pakankama erekcija lytiniams santykiams.
Lietuvoje mazdaug 40 procentu vyru virs 40 metu patiria tam tikro laipsnio ED.
Priezastys dazniausi yra daugiaveiknes, apimancios tiek organinius, tiek psichogeninius veiksnius. Organines priezastys sudaro 80 procentu atveju:
- Kraujagysliu ligos – ateroskrozle mazina kraujotaka varpos arterijose. ED gali buti pirmas sirdies ir kraujagysliu ligu simptomas 3–5 metus pries sirdies ivykius.
- Cukrinis diabetas – paveikia 50 procentu diabetiku per 10 metu nuo diagnozes del neuropatijos ir mikroangiopatijos
- Hormoniniai sutrikimai – hipogonadizmas su zemu testosteronu (maziau nei 12 nmol/l)
- Neurologines priezastys – po prostatos operacijos, stuburo pazaidimai, multiple skleroze
- Vaistu salutiniai poveikiai – beta adrenoblokatoriai, tiazidai, antidepresantai (SSRI), antiandrogena
Psichogenines priezastys dominuoja jaunesniems vyrams:
- Nerimas del seksualines veiklos
- Depresija ir stresas
- Santykiu problemos
- Pornografijos poveikis seksualiniams lukesciams
Diagnostinis vertinimas:
- Strukturizuota anamneze su IIEF-5 klausimynu (tarptautinis erekcijos funkcijos indeksas)
- Sirdies ir kraujagysliu rizikos veiksniu vertinimas – kraujo spaudimas, lipidogramma, gliukoze
- Hormoninis tyrimas – bendras testosteronas, LH, prolaktinas
- Prostatos specifinis antigenas (PSA) vyrams virs 50 metu
- Psichosocialinis vertinimas
Svarbu atskirti organine ED nuo psichogenines: jei ryto erekcijos ir erekcijos masturbacijos metu islieka normalios, tiketina psichogenine priezastis.
Naktiniu erekciju stebejimas gali padeti diferenciacijoje.
PDE5 inhibitoriai ir kiti gydymo budai
PDE5 inhibitoriai yra pirmo pasirinkimo gydymas erekcijos disfunkcijai ir veikia stiprindami azoto oksido poveiki, relaksuodami lygiuosius raumenis ir didindami kraujotaka varpoje.
Sildenafilis (Viagra ir generikai) – pradedama nuo 50 mg, 30–60 minuciu pries lytine veikla. Efektas trunka 4–6 valandas. Riebus maistas gali suletinti isisavinima. Efektyvumas – 70–85 procentai.
Tadalafilis (Cialis ir generikai) – du vartojimo rezimai:
- Pagal poreiki: 10–20 mg, 30 minuciu pries lytine veikla, efektas trunka iki 36 valandu
- Kasdien: 5 mg, uztikrina nuolatini pasirenagima bet kuriuo metu. Papildomai palengvina apatiniu slapimo taku simptomus (LUTS)
Vardenafilis – 10–20 mg, panasus i sildenafili, bet gali buti efektyvesnis diabetikams.
Salutiniai poveikiai (dazni, bet dazniausi lengvi):
- Galvos skausmas (15–20 procentu)
- Veido paraudimas (10–15 procentu)
- Nosies uzburkimas (5–10 procentu)
- Dispepsija (5–10 procentu)
- Regos pokyciai – melynas atspalvis (sildenafilis, retai)
Absoliucios kontraindikacijos pagal VVKT:
- Nitratu vartojimas bet kokia forma (nitroglicerinas, izosorbido dinitratas)
- Nestabili krutines angina
- Naujas miokardo infarktas (per 90 dienu)
- Sunki sirdies nepakankamumas (NYHA IV)
Kiti gydymo budai:
- Alprostadilis intrauretraliai (MUSE) arba intrakavernoziine injekcija – antroji linija
- Vakuuminis prietaisas – mechanine priemone, efektyvi 60–70 procentu
- Testosterono pakaitine terapija – tik patvirtinto hipogonadizmo atveju
- Psichoterapija – ypac esant psichogeninei komponentei
- Penio protezas – chirurginis sprendimas, kai kitos priemones neveksmingos
Prieslaikine ejakuliacija ir kitos problemos
Prieslaikine ejakuliacija (PE) yra dazniausia vyru seksualine disfunkcija, paveikianti 20–30 procentu vyru visame amziaus diapazone.
PE apibreziimas pagal ISSM (Tarptautine seksualines medicinos draugija): ejakuliacija, ivykstanti per 1 minute nuo penetracijos (pirmine PE) arba reiksmingai sutrumpejes laikas (igyta PE), sukelianti distresa ir kontroles trukuma.
Gydymo galimybes:
- Dapoksetinas 30–60 mg – trumpo veikimo SSRI, specialiai sukurtas PE gydymui. Vartojamas 1–3 valandas pries lytine veikla. Prailgina intravaginalini ejakuliacijos laika 3–4 kartus.
- Vietiniai anestetikai – lidokaino-prilokaino kremas ar purskiklis, tepamas 15–20 minuciu pries lytine veikla. Sumazina varpes jautruma be sisteminiu salutiniu poveikiu.
- SSRI kasdien – sertralinas 50–100 mg arba paroksetinas 20–40 mg kasdien, off-label naudojimas. Efektas per 1–2 savaites.
- Elgesio terapija – start-stop ir suspaudimo technikos kartu su psichoterapija.
Gerybine prostatos hiperplazija (GPH):
Paveikia 50 procentu vyru virs 50 metu ir 80 procentu virs 80 metu. Simptomai: daznas slapinimasis, silpna srove, naktinis slapinimasis, nepilno istusstinimo jausmas.
GPH gydymas:
- Alfa adrenoblokatoriai (tamsulosinas 0,4 mg) – relaksuoja prostatos lygiuosius raumenis, pagerindami slapimo srove per 1–2 savaites
- 5-alfa reduktazes inhibitoriai (finasteridas 5 mg, dutasteridas 0,5 mg) – mazina prostatos turi 25 procentais per 6 menesius
- Tadalafilis 5 mg kasdien – patvirtintas tiek ED, tiek GPH gydymui vienu metu
- Kombinuotas gydymas – alfa blokatorius su 5-alfa reduktazes inhibitoriumi esant didelei prostatai
Testosterono trukumas (hipogonadizmas):
Simptomams – nuovargis, sumazejes lytinis potraukis, raumenu mases praradimas, nuotaiku pokyciai – patirtina kraujo tyrimu (bendras testosteronas ryte).
Gydymas testosterono geliu ar injekcijomis skiriamas tik patvirtintu trukumu.
Sirdies ir kraujagysliu sveikata ir prevencija
Vyru sveikatos prieziura apima ne tik seksualines funkcijos gydyma, bet ir platesni sirdies ir kraujagysliu rizikos valdyma, kuris tiesiogiai susijess su seksualine sveikata.
ED kaip kardiovaskulines rizikos zymuo:
Varpes arterijos yra mazesnio skersmens nei koronarine arterijos, todel ateroskrozle jose pasireiskia ankciau.
Tyrimai rodo, kad ED padidina miokardo infarkto rizika 1,5 karto ir insulto rizika 1,3 karto. SAM rekomenduoja, kad vyrai su ED butu tiriami del sirdies ir kraujagysliu rizikos veiksniu.
Modifikuojami rizikos veiksniai:
- Rukymas – didina ED rizika 1,5–2 kartus. Metimas per 1 metus pagerina endotelio funkcija
- Nutukimas – KMI virs 30 didina ED rizika 3 kartus. Svorio metimas 5–10 procentu reiksmingai pagerina erekcine funkcija
- Fizinis neaktyvumas – 150 minuciu vidutinio intensyvumo aerobines veiklos per savaite mazina ED rizika 30 procentu
- Alkoholis – vidutinis vartojimas (1–2 vienetai per diena) nesusijess su padidejusia rizika, bet piktnaudziavimas blogina erekcine funkcija
- Metabolinis sindromas – centrine adipoze, hipertenzija, dislipidemija ir insulino rezistencija – tiesiogiai siejamas su ED
Reguliarus patikrinimai vyrams:
- Kraujo spaudimas – nuo 18 metu, maziausiai kas 2 metus
- Lipidogramma – nuo 40 metu arba ankciau esant rizikos veiksniams
- Gliukoze natscia – nuo 45 metu kas 3 metus
- PSA – individualizuotas sprendimas nuo 50 metu (nuo 45 metu esant seiminei anamnezei)
Psichologine sveikata:
- Depresija ir ED daznai koegzistuoja – 40 procentu vyru su depresija turi ED
- Antidepresantai (SSRI) gali pabloginti seksualine funkcija – bupropionas ar mirtazapinas turi maziausia seksualiiniu salutiniu poveikiu
- Konsultacija su psichologu ar psichoterapeutu rekomenduojama esant ryskiam psichogeniniam komponentui
Per Dr. Presc konsultacija gydytojas ivertina bendra sveikatos bukle, sirdies ir kraujagysliu rizikos veiksnius ir gretutines ligas pries skirdamas gydyma.
Konfidencialumas garantuojamas visais konsultacijos etapais.
Frequently Asked Questions
Kuo skiriasi sildenafilis ir tadalafilis?
Ar PDE5 inhibitoriai saugus sirdies ligoniams?
Kaip gydoma prieslaikine ejakuliacija?
Ar erekcijos disfunkcija gali rodyti rimta liga?
Nuo kokio amziaus reikia tikrinti prostata?
Dr. Ross Elledge
Gydytojas chirurgas · Burnos ir veidožandikaulinė chirurgija
Patvirtintas sveikatos priežiūros specialistas
Šioje svetainėje pateikiama medicininė informacija yra peržiūrėta Dr. Ross Elledge (licencijuotas gydytojas) ir skirta tik švietimo tikslams. Ji nepakeičia asmeninio vizito pas gydytoją ar specialistą. Visada laikykitės receptą išrašiusio gydytojo nurodymų ir perskaitykite su vaistu pridedamą pakuotės lapelį.
