Abasaglar

Abasaglar - ilgo veikimo insulinas

Abasaglar yra ilgo veikimo insulino glargin biosimilaras, patvirtintas 1 tipo ir 2 tipo cukrinim diabetui gydyti suaugusiems, paaugliams ir vaikams nuo 2 metų. Insulinas glargin pasižymi ilgalaikiu, tolygiu veikimu be aiškaus smaigtis - tai leidžia vartoti jį vieną kartą per parą kaip bazinį insuliną.

Biosimilaro statusas

Abasaglar yra patvirtintas insulino glargin Lantus biosimilaras, kliniškai lygiavertis originaliajam preparatui terapiniu efektyvumu ir saugumo profiliu. Tai reiškia, kad vaistą galima laikyti terapiniu pakaitalu Lantus, laikantis gydytojo rekomendacijų.

Veikimo mechanizmas

Insulines glargin po poodinio suleidimo susidaro amorfus precipitatas, kuris lėtai tirpsta, nuolatos išskirdamas insuliną į sisteminę kraujotaką. Sis mechaniizmas užtikrina tolygų insulino profilį be ryškaus piko per 24 valandas.

Kaip suleidžiamas Abasaglar

Abasaglar suleidžiamas poodiškai kartą per parą ta pačiu paros metu. Injekcija atliekama į pilvo, šlaunies ar pečių srities odą. Kiekvieną kartą keisti injekcijos vietą šiose srityse, vengiant to paties taško. Vaistas skirtas tik poodiniam suleidimui - negalima leisti į veną ar raumenis.

Derinimas su trumpo veikimo insulinu

Abasaglar dažnai naudojamas kartu su trumpo veikimo insulinu (pvz., Humalog, Novorapid), kuris suleidžiamas prieš valgi. Gydytojas nustatys tinkamas abiejų insulinų dozes pagal individualaus stebėjimo duomenis.

Abasaglar skiriamas po oda kartą per parą, visada tuo pačiu paros metu, kad insulino lygis kraujyje išliktų pastovus. Pradinė doza nustatoma individualiai gydytojo, atsižvelgiant i paciento cukrinio diabeto tipą, svorį ir ankstesnį insulino vartojimą. Perėjus nuo bazalinio insulino NPH, pradinė doza gali buti sumažinama 20% ir po to titrruojama.

Dozės titravimas atliekamas pagal tuščio skrandžio gliukozės matavimus: tikslas -- 4-7 mmol/l tuščio skrandžio gliukozė. Doza didinama ar mažinama po 2-4 V kas 3-7 dienas, priklausomai nuo gliukozės matavimų rezultatų. Inkstų nepakankamumas gali sumažinti insulino poreikius, todėl dažnesnė gliukozės kontrole yra butina. Kepenų nepakankamumas taip pat keičia insulino metabolizma, dažnai reikalaujant mažesniu dozių.

Senyvo amžiaus pacientai, vaikai ir paaugliai nuo 2 metu amžiaus gali vartoti Abasaglar. Nėštumo metu insulinas yra pageidaujamas diabeto gydymo budas, taciau dozavimas nuolatos keičiasi dėl hormoniniu pokyčių ir reikalauja intensyvaus stebejimo.

Dazni salutiniai poveikiai

Dažniausias ir svarbiausias šalutinis poveikis - hipoglikemija (per žemas gliukozės kiekis kraujyje). Jos simptomai: drebulys, prakaitavimas, galvos svaigimas, nerimas, blyškumas, alkio jausmas. Injekcijos vietos reakcijos (paraudimas, patinimas, niežulys) taip pat dažnos, taciau paprastai lengvos.

Rimti salutiniai poveikiai

Sunki hipoglikemija gali sukelti sąmonės netekimą, traukulius ar net buti pavojinga gyvybei. Tai rimčiausias insulino gydymo šalutinis poveikis, reikalaujantis skubios pagalbos. Lipodistrofija (riebalinio audinio pokyčiai) injekcijos vietose gali atsirasti vartojant ilgai ir nesukant vietų.

Hipoglikemija yra pagrindinė rizika vartojant insuliną. Reikia reguliariai tikrinti gliukozės kiekį kraujyje ir turėti greitai veikiančių angliavandenių (pvz., cukraus) hipoglikemijos atveju. Alkoholis gali sustiprinti hipoglikemijos riziką. Dozė gali reikėti koreguoti ligos, streso ar fizinio aktyvumo metu. Abasaglar negalima maišyti su kitais insulinais tame pačiame švirkšte.

Abasaglar (insulinas glargingas, 100 V/ml) yra biosimilarinis ilgo veikimo insulinas, ir jo absoliuti kontraindikacija yra žinoma hipersensityvumo reakcija insulino glarginui ar bet kuriai pagalbinei medziagai (pvz., polisorbachiui 20, zinko chloridui). Tokios reakcijos gali pasireikšti kaip lokalizuotos odos reakcijos arba sunkesnė sisteminė alergija.

Hipoglikemijos epizodo metu insulinas nenaudojamas -- vietoj to reikia imtis hipoglikemijos korekcijos priemonių (gliukozės tabletes, sultys ar gliukagonas). Sunkus kepenų nepakankamumas gali pakisti glikogenoliozė, todėl insulino poreikiai gali žymiai kisti ir reikia atidžiai stebeti gliukozės lygį. Inkstų nepakankamumu atveju gali buti sumažejęs insulino metabolizmas, taip padidinant hipoglikemijos riziką.

Pacientai, kurie nesugebą atpažinti hipoglikemijos simptomų (hipoglikeminis nejautimas), ypac didelės rizikos grupeje. Alkoholis, beta adrenoblokatoriai ir tam tikri kiti vaistai gali maskuoti hipoglikemijos simptomus. Negalima maišyti ar skiesti Abasaglar su kitais insulinais ar infuziniais tirpalais -- tai gali pakisti tirpalo savybės ir poveikio profilis.