Alergija – receptinis gydymas ilgalaikiam simptomu palengvinimui

Alerginis rinitas yra IgE sukeltas nosies gleivines uzdegimas, provokuojamas oro alergenu.

Bukle klasifikuojama pagal ARIA gaires kaip pertraukiama arba nuolatine ir kaip lengva arba vidutine-sunki, remiantis simptomu dazniu ir poveikiu gyvenimo kokybei.

Paplitimas Lietuvoje pastaraisiais desimtmeciais nuolat dideja. Ziedadulkiu alergija paveikia mazdaug 20–25 procentus gyventoju, dazniausi alergenai – berzas, zoles ir kietis.

Namu dulkiu erkiu alergija pasitaiko 10–15 procentu, gyvunu – apie 15 procentu. Daugelis pacientu sensibilizuoti kelioms alergenu grupems, todel simptomu laikotarpis ilgesnis.

Patofiziologija apima dvifaze reakcija.

Ankstyvoji faze ivyksta per minutes, kai alergenas sukryzmina IgE molekules ant putliuju lasteliu pavirsiaus, islaisvindamas histamina, leukotrienus ir prostaglandinus.

Tai sukelia uminius simptomus – ciauduli, vandeninga sekrecija ir niezuli. Velyvoji faze, praejus 4–8 valandoms, dominuojama eozinofilinio uzdegimo, sukeliancio nosies uzburkima ir gleivines edema.

Klinikiines pasekmses, kurios daznai neivertinamos:

• Miego sutrikimas su obstrukcine nosies uzburkimu, pabloginanaciu miego kokybe 60 procentu pacientu
• Koncentracijos sunkumai, matuojamai paveikiantys darbo ir mokymosi rezultatus
• Astmos pablogejimas pacientams su gretutine alergine astma – 80 procentu astmatiku turi gretutini rinita
• Socialinis poveikis su vengimo elgsena ziedadulkiu sezono metu
• Antrines komplikacijos: sinusitas, sekrecinis vidurines ausies uzdegimas ir nosies polipai

SAM pabrezia, kad alerginis rinitas Lietuvoje gydomas nepakankamai – daugelis pacientu tenkinasi suboptimaliu nereceptiniu gydymu, nors receptiniai vaistai uztikrina zymiai geresne simptomu kontrole.

Gydymo pasirinkima lemia simptomu sunkumas ir dominuojantys simptomai, laikantis VVKT gydymo rekomendaciju.

Nosies kortikosteroidai yra pirmo pasirinkimo gydymas vidutiniam–sunkiam alerginiam rinitui.

Mometazonas (Nasonex) ir flutikazono furoatas (Avamys) purskiami karta per diena ir mazina visus nosies simptomus – ciauduli, niezuli, sekrecija ir ypac nosies uzburkima, kuriam antihistamininiai vaistai turi ribota poveiki.

Pilnas efektas pasiekiamas po 3–7 dienu reguliaraus naudojimo. Vietinis dirginimas ir nosies sausumas gali pasireiksti, bet sumazinamas tinkama purskimo technika, nukreipiant i nosies sonine sienele.

Antros kartos antihistamininiai vaistai yra pirmo pasirinkimo gydymas lengvam pertraukiamam rinitui.

Desloratadinas 5 mg, cetirizinas 10 mg ir feksofenadinas 120–180 mg vartojami karta per diena be sedacinio poveikio terapinemis dozes.

Jie efektyviai palengvina ciauduli, niezuli ir sekrecija, bet turi ribota poveiki nosies uzburkimui.

Kombinuotas gydymas rekomenduojamas esant vidutinei–sunkiai alergijai:

• Nosies kortikosteroidas kartu su geriamuoju antihistamininiu vaistu esant nepilnai kontrolei
• Antihistamininiu akiu lasu, tokiu kaip olopatadinas, pridejimas esant ryskiems akiu simptomams
• Leukotrienu antagonistas (montelukastas) esant gretutinei alerginei astmai
• Ipratropiumo nosies purskalas, kai dominuoja vandeniska rinoreja

Profilaktinis gydymo pradejimas 1–2 savaites pries numatoma ziedadulkiu sezona uztikrina geresne simptomu kontrole nei laukimas, kol simptomai prasides.

Ziedadulkiu prognozes Lietuvoje padeda planuoti gydymo pradzia.

Pagal VVKT nosies dekongestantai, tokie kaip ksiliometazolinas, neturetu buti vartojami ilgiau nei 10 dienu is eiles del atsokimo nosies uzburkimo (rhinitis medicamentosa) rizikos.

Receptiniai nosies steroidai sios rizikos neturi ir gali buti naudojami visa sezona.

Sunkios alergines reakcijos ar anafilaksijos atveju adrenalinas turi buti susvirkstas nedelsiant.

Pacientams su ankstesne anafilaksija turetu buti paskirtas adrenalino automatinis svirktuvas ir jie turi buti apmokyti juo naudotis.

Teisinga diagnoze yra pagrindas optimaliam gydymui ir prasideda nuo kruopscios anamnezses, apimancios simptomu modeli, provokuojancius veiksnius ir gydymo atsaka.

Pagrindiniai anamnezses komponentai:

• Simptomu sezoniskumas, rodantis ziedadulkiu alergija, arba nuolatiniai nusiskundimai, rodantys dulkiu erkiu ar gyvunu alergija
• Simptomu sunkumas ir poveikis miegui, darbui ir kasdienei veiklai
• Paveldimumas – alergija, astma ir egzema (atopine triada)
• Ekspozicija zinomiems alergenams namu ir darbo aplinkoje
• Ankstesniu gydymo bandymu efektyvumas

Diagnostiniai tyrimai, kurie gali buti inicijuoti istyrimo metu:

• Odos durio meginys (prick testas) yra labiausiai nusistovejes metodas, duodantis rezultatus per 15–20 minuciu. Standartine Lietuvos panele paprastai apima berza, zole, kieti, dulkiu erkes, kate, suni ir pelesi.
• Specifinis IgE serume suteikia ta pacia diagnostine informacija kaip odos durio testas ir gali buti atliekamas nepaisant vykdomo antihistamininio gydymo
• Komponentine alergijos analize identifikuoja konkrecius baltymus, i kuriuos pacientas reaguoja, o tai vertinga vertinant kryzmines reakcijas ir imunoterapijos tinkamuma

Remiantis diagnostika, gydymas gali buti individualizuojamas.

Pacientui, turinciamu tik zoliu ziedadulkiu alergija birzeli–liepa, reikalinga kitokia strategija nei turinciamu metu laiko nepriklausomus nusiskundimus del dulkiu erkiu ir kaciu.

Konsultuojantis per Dr. Presc atliekama strukturizuota anamneze, identifikuojanti tiketinas alergenu grupes ir ivertinanti simptomu sunkuma. Gydymas skiriamas remiantis klinikiniu vaizdu.

Esant poreikiui atlikti alergenu tyrima odos durio testu ar kraujo tyrimu, nukreipiama i alergologijos kabineta.

Kryzmine alergija yra dazna – 70 procentu berzo ziedadulkiu alergiku patiria simptomus valgydami zalius obuolius, kriuses, vyssnias ir riesutus (oralinis alergijos sindromas).

Sis rysys kyla del strukturinio berzo Bet v 1 baltymo ir panasiu vaisiu bei riesutu baltymu panasumo.

Alergijos gydymas yra daugiau nei umus simptomu palengvinimas.

Ilgalaike strategija apjungia alergenu vengima, farmakologini gydyma ir pasirinktais atvejais imunoterapija ilgalaikiam ligos modifikavimui.

Alergenu mazinimas namu aplinkoje sumazina alergenu apkrova:

• Esant dulkiu erkiu alergijai: antialerginiai uzvalkalai ciuziniui ir pagalvei, patalynes skalbimas 60 laipsniu temperaturoje, santykinis oro dregnumas zemiau 45 procentu
• Esant gyvunu alergijai: riboti gyvuno patekima i miegamaji, HEPA oro valytuvas, mazinantis alergenu kieki 50–70 procentu
• Esant ziedadulkiu alergijai: uzdaryti langus piko metu, nusipraustis ir persirengti po buvimo lauke, naudoti HEPA filtra automobilyje

Imunoterapija (alergenui specifine imunoterapija, AIT) yra vienintelis gydymas, modifikuojantis pagrindini imunini atsaka ir galintis suteikti ilgalaiki efekta baigus gydyma.

• SCIT (poodine imunoterapija) injekcijomis alergologijos kabinete – pradzioje kas savaite 3–6 menesius, veliau palaikomosios dozes kas 6–8 savaites 3–5 metus
• SLIT (poliezuvine imunoterapija) kasdienemis tabletemis ar lasais po liezuviu, galima atlikti namuose po pradinio stebejimo

Pagal VVKT ir Higienos instituto rekomendacijas imunoterapija rekomenduojama:

• Esant nepakankamei simptomu kontrolei nepaisant optimalaus farmakologinio gydymo
• Nepageidaujamiems vaistu salutiniams poveikiams
• Norint sumazinti ilgalaike priklausomybe nuo vaistu
• Kai alergija sukelia vienas ar keli alergenai

Imunoterapijos efektyvumas dokumentuotas delesese meta-analizese: nosies simptomai sumazeja 30–40 procentu, o vaistu poreikis mazeja 40–50 procentu.

Efektas islieka maziausiai 7–12 metu baigus treju metu gydyma.

Svarbu planuojant gydyma:

• Vaikai ir jauni suaugusieji paprastai geriau reaguoja i imunoterapija
• Imunoterapija gali uzkirsti kelia astmos vystymuisi vaikams su alerginiu rinitu
• Anafilaksijos rizika egzistuoja taikant SCIT – gydymas turi buti atliekamas medicineje prieziuroje
• SLIT turi mazesne sisteminiu reakciju rizika, bet vietines burnos gleivines reakcijos daznos pradzioje