Furosemid

Furosemidas yra stiprus kilpinis diuretikas (šlapimą varomas vaistas), plačiai vartojamas edemos (skysčių susilaikymo) ir hipertenzijos gydymui. Jis priskiriamas būtiniausių vaistų sąrašui ir yra vienas efektyviausių diuretikų, veikiančių greitai ir galingai.

Kaip veikia furosemidas?

Furosemidas slopina natrio, chloro ir kalio reabsorbciją Henle kilpos storojoje dalyje inkstuose. Dėl to daugiau šių jonų ir vandens patenka į šlapimą. Poveikis prasideda greitai - vartojant tabletę, per 30-60 min., vartojant į veną - per 5 min. Tai labai svarbu skubiose situacijose.

Furosemido indikacijos

Furosemidas skiriamas širdies nepakankamumui (edemos šalinimui), kepenų cirozės sukeltos ascitui, inkstų nepakankamumui su edema, hipertenzinei krizei ir kūnui susilaikius skysčių dėl kitų priežasčių.

Vartojimo ypatumai

Furosemidas geramas ryte, siekiant išvengti naktinio šlapinimosi. Jei skiriama dviejų dozių schema, antrą dozę gerti ne vėliau kaip po pietų. Galima vartoti su maistu arba be jo. Gydymo metu reguliariai tikrinti kraujospūdį ir elektrolitus.

Skysčių ir druskos balansas

Vartojant furosemidą, labai svarbu neapriboti skysčių vartojimo, nebent gydytojas specialiai nurodo. Taip pat rekomenduojama valgyti kalio turtingo maisto (bananus, apelsinų sultis, bulves), nes furosemidas didina kalio praradimą.

Suaugusiems edemai gydyti pradine furosemido doza yra 20-80 mg kartą ryte, per burną. Jei atsakas nepakankamas, dozė gali buti padidinta po 6-8 valandų. Palaikomoji doza paprastai yra 20-40 mg per parą arba kas antrą dieną. Sunkios kongestines sirdies nepakankamumo atveju gali buti skiriama iki 600 mg per parą, tačiau tokia didelė dozė reikalauja stacionarines prieziuros.

Inkstų nepakankamumo atveju didesnės furosemido dozės yra reikalingos siekiant pasiekti pakankamą diuretiną efektą. Pradine doza tokiems pacientams gali siekti 80-250 mg, priklausomai nuo glomerulų filtracijos greičio. Sunkiu inkstų nepakankamumu sergantiems pacientams dozavimas turi buti stebimas nefrologo. Kepenų cirozės atveju vartojamas kartu su spironolaktonu, paprastai santykiu 100:40 mg.

Pagyvenusiems pacientams dozavimas pradedamas nuo mazesnės dozės (20 mg) ir laipsniŠkai koreguojamas pagal atsaką ir elektrolitų lygius. Vaikams doza apskaičiuojama 0,5-2 mg/kg per parą. Elektrolitai (kalis, natris, magnio) turi buti reguliariai stebimi gydymo metu, ypac ilgalaikio vartojimo atveju.

Elektrolitų disbalansas

Dažniausias ir svarbiausias šalutinis poveikis - kalio praradimas (hipokalemija), kuri gali sukelti raumenų silpnumą, mėšlungį, širdies aritmijas. Taip pat gali sumažėti magnio, natrio, kalcio kiekiai.

Gliukozės ir šlapimo rūgšties pokyčiai

Furosemidas gali padidinti gliukozės kiekį kraujyje (ypač diabetuojantiems) ir šlapimo rūgšties koncentraciją (didindamas podagros riziką). Taip pat gali sukelti galvos svaigimą dėl kraujospūdžio sumažėjimo.

Elektrolitų stebėjimas

Vartojant furosemidą, ypač ilgai ar didelėmis dozėmis, būtina reguliariai tikrinti kalio, natrio, magnio kiekius kraujyje. Hipokalemija gali būti pavojinga, ypač pacientams, vartojantiems digoksiną ar antiaritmikus.

Dehidratacija ir hipotenzija

Per agresyvus diurezės skatinimas gali sukelti dehidrataciją ir stiprų kraujospūdžio kritimą, ypač vyresnio amžiaus pacientams. Simptomai: stiprus galvos svaigimas, alpimas, retas, silpnas pulsas.

Furosemidas yra kontraindikuotas esant padidejusiam jautrumui furosemidui, sulfonamidinės kilmes vaistams ar bet kuriai preparato sudedamajai daliai. Kryzminis jautrumas tarp furosemido ir sulfonamidų, tiazidinio diuretiku ir sulfonilurėjos preparatų yra galimas, todėl alergines reakcijos kitiems sios chemines grupes vaistams turi buti ivertintos. Anafilaksines ar sunkios alergines reakcijos istorija yra absoliuti kontraindikacija.

Hipovolemija ar dehidratacija yra kontraindikacija, nes furosemidas dar labiau mazina kraujo tūri ir gali sukelti sunkia cirkuliacine komplikacija ar inkstu nepakankamumą. Anuriją, t. y. visišką šlapimo nebuvima, taip pat draudzia furosemido vartojimu, nes diuretikas neveikia esant sunkmiam glomerulio filtraci nepakankamumui. Hipokalemija ar hiponatremija prieš gydymo pradžia turi buti koreguojamos.

Nestumas: furosemidas pereina per placentą ir gali paveikti vaisiaus inkstų vystymąsi, todėl jo vartojimas nėštumo metu yra ribojamas ir skiriamas tik esant aiškiam medicininiam poreikiui. Žindymo metu preparatas turi buti vartojamas atsargiai, nes jis pereina i motinos piena. Naujagimiams ir premature kūdikiams vartojamas tik specialiuose medicininiuose poreikiuose.