Antibiotikai – atsakingas gydytojo paskyrimas internetu

Antibiotikai veikia selektyviai naikindami bakterijas arba slopindami jų dauginimąsi, nepažeisdami žmogaus ląstelių.

Lietuvoje, remiantis Higienos instituto antimikrobinio atsparumo stebėsenos duomenimis, antibiotikų vartojimas ambulatorinėje praktikoje pastaraisiais metais mažėja, tačiau tam tikrų patogenų atsparumas išlieka aktualus.

SAM nacionalinė antibiotikų vartojimo programa skatina racionalų jų skyrimą.

Pagrindinės antibiotikų grupės ir jų veikimo mechanizmai:

• Beta laktamai (penicilinai, cefalosporinai) slopina bakterijų ląstelės sienelės sintezę – tai plačiausiai naudojama grupė
• Makrolidai (azitromicinas, klaritromicinas) blokuoja bakterijų baltymų sintezę 50S ribosomų subvienyje
• Fluorochinolonai (ciprofloksacinas, levofloksacinas) slopina bakterijų DNR girazę ir topoizomerazę IV
• Nitrofurantoinai specifiškai veikia šlapimo takų patogenus per kelis mechanizmus vienu metu

Antibiotikų parinkimas priklauso nuo infekcijos vietos, tikėtino sukėlėjo ir vietinio atsparumo duomenų.

VVKT preparato charakteristikų santraukose pateikiamos dozavimo gairės ir galimos sąveikos su kitais vaistais.

Atsparumo problema Lietuvoje yra reikšminga: Higienos institutas stebi atsparių bakterijų kamienų plitimą ligoninėse ir bendruomenėje.

Kiekvienas netinkamas antibiotikų kursas prisideda prie atsparumo augimo ir mažina gydymo galimybes ateityje.

Pagrindiniai antibiotikų skyrimo principai:

• Antibiotikai skiriami tik pagrįstai įtariant bakterinę infekciją
• Pasirenkamas siauriausio spektro preparatas
• Gydymo trukmė ribojama trumpiausiam efektyviam kursui
• Pacientas informuojamas apie tinkamą vartojimą ir galimus šalutinius poveikius

Ambulatorinėje praktikoje antibiotikai dažniausiai skiriami kelioms pagrindinėms infekcijų grupėms, ir kiekviena turi savitas gydymo gaires.

Šlapimo takų infekcijos (ŠTI) yra viena dažniausių priežasčių kreiptis dėl antibiotikų.

Nekomplikuotas apatinių šlapimo takų cistitas moterims pagal SAM rekomendacijas gydomas nitrofurantoinu 100 mg du kartus per dieną penkias dienas arba fosfomicinu vienkartiniu 3 g sachet.

Trimetoprimu-sulfametoksazolu gydoma tik patvirtinus jautrumą, nes atsparumas Lietuvoje siekia apie 20 procentų.

Viršutinių kvėpavimo takų infekcijos dažniausiai yra virusinės kilmės ir antibiotikų nereikalauja.

Streptokokinis faringitas patvirtinamas greituoju antigeno testu arba pasėliu ir gydomas fenoksimetilpenicilinu arba amoksicilinu dešimt dienų.

Ūminis bakterinis sinusitas skiriamas antibiotikais tik esant simptomams ilgiau nei dešimt dienų arba pablogėjimui po pradinės pagerėjimo fazės.

Odos ir minkštųjų audinių infekcijos – paviršinis celulitas ir impetigo – dažniausiai sukelia Staphylococcus aureus ir A grupės streptokokai.

Flukloksacilinas arba cefaleksinas yra pirmo pasirinkimo vaistai, gydymo trukmė penkios–septynios dienos.

Lytiškai plintančios infekcijos – chlamidijozė gydoma azitromicinu vienkartine 1 g doze arba doksiciklinu 100 mg du kartus per dieną septynias dienas.

Gonoreja reikalauja dvigubo gydymo dėl augančio atsparumo.

Kiekvienam atvejui gydytojas per Dr. Presc vertina:

• Simptomų pobūdį ir trukmę
• Ankstesnes infekcijas ir gydymo istoriją
• Alergijų istoriją, ypač penicilinams
• Galimas sąveikas su kitais vartojamais vaistais
• Kontraindikacijas, tokias kaip nėštumas ar kepenų bei inkstų funkcijos sutrikimai

Kaip ir visi vaistai, antibiotikai gali sukelti šalutinius poveikius, kurių pobūdis priklauso nuo konkrečios vaisto grupės ir individualių paciento savybių.

Svarbu atpažinti dažnus ir retus, bet kliniškai reikšmingus poveikius.

Virškinimo trakto sutrikimai yra dažniausias šalutinis poveikis visose antibiotikų grupėse.

Pykinimas, viduriavimas ir pilvo diskomfortas pasireiškia 5–25 procentų pacientų priklausomai nuo preparato. Amoksicilinas su klavulanine rūgštimi sukelia viduriavimą dažniau nei kiti penicilinai.

Vartojant antibiotikus su maistu galima sumažinti virškinimo trakto poveikius, nebent preparato charakteristikų santrauka nurodo kitaip.

Alerginės reakcijos yra antras pagal dažnumą šalutinis poveikis.

Penicilinų alergija pasireiškia maždaug 2–5 procentams populiacijos, tačiau tikroji kryžminė alergija su cefalosporinais siekia tik 1–2 procentus.

Sunkios anafilaksinės reakcijos yra retos, bet reikalauja skubios medicinos pagalbos.

Specifiniai įspėjimai pagal antibiotikų grupes:

• Fluorochinolonai gali sukelti sausgyslių pažeidimą, periferinę neuropatiją ir aortos aneurizmą – VVKT riboja jų skyrimą nesunkioms infekcijoms
• Makrolidai gali prailginti QT intervalą – atsargumas su pacientais, vartojančiais kitus QT ilginančius vaistus
• Nitrofurantoinas netinka esant inkstų nepakankamumui su GFR žemiau 45 ml/min
• Doksiciklinas didina jautrumą saulei – būtina apsauga nuo UV spindulių gydymo metu

Svarbu pacientams žinoti:

• Alkoholis ir antibiotikai – metronidazolas ir tinidazolas turi absoliučią kontraindikaciją su alkoholiu
• Antibiotikai gali sumažinti hormoniniu kontraceptikų efektyvumą – reikalingos papildomos apsaugos priemonės
• Probiotikai gali padėti sumažinti antibiotikų sukeltą viduriavimą – vartoti bent dviejų valandų intervalu nuo antibiotiko

Geriausias būdas sumažinti antibiotikų poreikį – stiprinti organizmo apsauginius mechanizmus ir laikytis infekcijų prevencijos principų.

Higienos institutas reguliariai skelbia rekomendacijas, kaip mažinti infekcijų riziką kasdieniame gyvenime ir darbo aplinkoje.

Rankų higiena išlieka veiksmingiausiu būdu užkirsti kelią daugeliui infekcijų.

Tinkamas rankų plovimas muilu ir vandeniu bent 20 sekundžių arba dezinfekavimas alkoholiniu tirpalu sumažina bakterijų perdavimo riziką iki 50 procentų.

SAM ypač pabrėžia rankų higieną prieš valgant, po tualeto ir grįžus iš viešų vietų.

Vakcinacija yra vienas efektyviausių prevencinių metodų.

Kasmetinis gripo skiepas, pneumokokinė vakcina vyresnio amžiaus asmenims ir COVID-19 vakcinacija mažina komplikacijų, reikalaujančių antibiotikų, riziką.

Lietuvos imunoprofilaktikos programa nustato rekomenduojamą vakcinacijos kalendorių.

Mityba ir gyvenimo būdas tiesiogiai veikia imuninę sistemą:

• Įvairi, vitaminais ir mineralais turtinga mityba palaiko normalią imuninę funkciją
• Reguliarus fizinis aktyvumas 150 minučių per savaitę stiprina imunitetą
• Pakankamas miegas 7–9 valandas per naktį būtinas imuninės sistemos atkūrimui
• Streso valdymas svarbus, nes lėtinis stresas slopina imuninę funkciją
• Rūkymo atsisakymas gerina kvėpavimo takų apsauginius mechanizmus per kelias savaites

Šlapimo takų infekcijų prevencijai moterims rekomenduojama pakankamai gerti skysčių, šlapintis po lytinio akto, vengti stiprių intymios higienos priemonių ir dėvėti medvilninius apatinius drabužius.

Pasikartojančioms ŠTI SAM gairės numato profilaktinių priemonių galimybę, kurią gydytojas aptaria individualiai.