Seretide

Seretide yra kombinuotas inhaliatorius, kuriame yra dvi veikliosios medžiagos: salmeterolis (ilgo veikimo beta-2 agonistas, arba LABA) ir flutikazono propionatas (inhaliuojamasis kortikosteroidas, arba ICS).

Šios dvi medžiagos kartu sprendžia dvi pagrindines astmos ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) problemas: patinusius, uždegiminius kvėpavimo takus ir susiaurėjusius kvėpavimo takus.

Flutikazonas ramina uždegimą kvėpavimo takuose, mažina gleivinės patinimą, perteklinį gleivių kiekį ir daro kvėpavimo takus mažiau jautrius.

Salmeterolis palaiko kvėpavimo takus atvirus maždaug 12 valandų, veikdamas beta-2 receptorius aplink kvėpavimo takus esančiuose raumenyse.

Seretide yra skirtas reguliariai palaikomajai astmos ir LOPL terapijai, kai reikalingas tiek bronchus plečiantis, tiek priešuždegiminis gydymas.

Tai yra vienas dažniausiai skiriamų kombinuotų inhaliatorių, kuris per daugiau nei du dešimtmečius įrodė savo ilgalaikį saugumą ir veiksmingumą.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad Seretide nepakeičia greito veikimo inhaliatoriaus staigiam dusuliui malšinti.

Seretide vartokite reguliariai du kartus per dieną, ryte ir vakare, maždaug 12 valandų intervalu. Vartokite jį net tada, kai jaučiatės gerai, nes tai yra profilaktinis vaistas.

Jį reikia vartoti kasdien, o ne tik tada, kai pasireiškia simptomai. Jei naudojate Evohaler (slėginį inhaliatorių): gerai suplakite prieš kiekvieną naudojimą. Visiškai iškvėpkite.

Įdėkite kandiklį tarp lūpų. Paspauskite balionėlį, lėtai ir giliai įkvėpdami. Sulaikykite kvėpavimą 10 sekundžių, tada švelniai iškvėpkite. Jei sunku suderinti laiką, naudokite tarpiklį (spacer).

Jei naudojate Accuhaler (sausų miltelių inhaliatorių): pastumkite svirtelę, kad įkeltumėte dozę. Iškvėpkite toliau nuo prietaiso. Stipriai ir giliai įkvėpkite per kandiklį.

Sulaikykite kvėpavimą 10 sekundžių. Po kiekvieno naudojimo išskalaukite burną vandeniu ir išspjaukite. Tai sumažina burnos pienligės (kandidamikozės) ir balso užkimimo riziką dėl steroido.

Seretide dozavimas priklauso nuo ligos sunkumo ir jį nustato gydytojas.

Suaugusiems, sergantiems astma, Seretide 100 Accuhaler (100 mcg flutikazono ir 50 mcg salmeterolio) vartojamas po vieną įkvėpimą du kartus per dieną esant lengvai ar vidutinio sunkumo astmai.

Esant vidutinio sunkumo ar sunkiai astmai, vartojami Seretide 250 arba 500 Accuhaler. Evohaler stiprumai yra 50/25, 125/25 arba 250/25 mcg, vartojami po du įpurškimus du kartus per dieną.

Vaikams nuo 4 iki 11 metų Seretide Accuhaler 50/100 mcg vartojamas du kartus per dieną, arba Seretide Evohaler 50/25 mcg du kartus per dieną.

Sergant LOPL, paprastai Seretide 500 Accuhaler vartojamas po vieną įkvėpimą du kartus per dieną, ypač kai FEV1 yra mažesnis nei 60 % prognozuojamos vertės ir dažnai pasikartoja paūmėjimai.

Visada vartokite mažiausią veiksmingą dozę, kuri palaiko astmos kontrolę. Gydytojas gali apsvarstyti dozės mažinimą po 3 mėnesių geros kontrolės. Neviršykite paskirtos dozės.

Vyresnio amžiaus pacientams ar esant lengviems ar vidutinio sunkumo inkstų ar kepenų sutrikimams dozės koreguoti nereikia.

Stiprūs CYP3A4 inhibitoriai, tokie kaip ritonaviras ar ketokonazolas, gali padidinti flutikazono kiekį organizme. Jei įmanoma, venkite vartoti juos kartu.

Šalutinių poveikių duomenys gauti iš preparato charakteristikų santraukos ir klinikinių tyrimų.

Labai dažni (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 vartotojų): galvos skausmas ir peršalimas (nazofaringitas).

Dažni (pasireiškia nuo 1 iš 100 iki 1 iš 10 vartotojų): burnos ar gerklės pienligė (orofaringinė kandidamikozė), užkimęs balsas (disfonija), gerklės skausmas, raumenų mėšlungis, drebulys (tremoras), širdies plakimas (palpitacijos) ir kraujosruvos.

Nedažni (pasireiškia nuo 1 iš 1 000 iki 1 iš 100 vartotojų): burnos pienligė, greitas širdies plakimas (tachikardija), nerimas, miego sutrikimai, elgesio pokyčiai (daugiausia vaikams), didelis cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija), bėrimas, katarakta ir glaukoma.

Reti (pasireiškia nuo 1 iš 10 000 iki 1 iš 1 000 vartotojų): susilpnėjusios antinksčių liaukos (ilgalaikis, didelių dozių ICS vartojimas), sulėtėjęs vaikų augimas, kaulų retėjimas (osteoporozė), staigus kvėpavimo takų susiaurėjimas (paradoksinis bronchų spazmas), sunki alerginė reakcija (anafilaksija), Churg-Strauss sindromas (sumažinus steroidų dozę) ir mažas kalio kiekis (hipokalemija, labiau tikėtina vartojant dideles LABA dozes arba perdozavus kitų beta-2 agonistų).

Sisteminių steroidų poveikio rizika didėja vartojant didesnes ICS dozes ir ilgesnį laiką. Burnos skalavimas po kiekvienos dozės žymiai sumažina pienligės tikimybę.

Seretide nenumalšina staigaus dusulio. Visada su savimi turėkite greito veikimo inhaliatorių, pvz., salbutamolį.

Dažnesnis greito veikimo inhaliatoriaus vartojimas reiškia, kad jūsų astma blogėja, todėl kreipkitės į gydytoją.

Nenutraukite Seretide vartojimo staiga, jei perėjote nuo steroidinių tablečių, nes jūsų antinksčių liaukos gali nesusidoroti (antinksčių nepakankamumas).

Vaikams, ilgą laiką vartojantiems ICS, reikia stebėti augimą. VVKT rekomenduoja pacientams, vartojantiems dideles ICS dozes, su savimi turėti steroidų avarinę kortelę.

Seretide vartojimas kartu su stipriais CYP3A4 inhibitoriais (ritonaviru, kobicistatu, itrakonazolu, ketokonazolu) gali sukelti sisteminį steroidų poveikį organizme, įskaitant Kušingo sindromą ir susilpnėjusias antinksčių liaukas.

Jei įmanoma, venkite vartoti juos kartu. Pacientams, sergantiems aktyvia ar latentinėmis plaučių tuberkuliozėmis, prieš vartojant ICS, reikalingas specialisto patikrinimas.

Nevartokite Seretide, jei esate alergiškas flutikazono propionatui, salmeteroliui ar bet kuriai kitai sudedamajai daliai.

Accuhaler sudėtyje esanti laktozė turi pieno baltymų, todėl jis netinka, jei turite sunkią alergiją pienui. Seretide neturėtų būti pirmasis astmos gydymas.

LABA vienas, be ICS, neturi būti vartojamas astmai gydyti, nes ankstesni tyrimai susiejo tai su didesne mirties rizika. Seretide netinka ūminiam astmos priepuoliui gydyti.

Vartojimas vaikams iki 4 metų amžiaus yra draudžiamas. Nėščioms ir žindančioms moterims Seretide turėtų būti vartojamas tik gydytojui atidžiai įvertinus naudos ir rizikos santykį.