Astma ir LOPL – gydytojo paskirtas kvėpavimo takų gydymas

Astma ir lėtinė obstrukcinė plaučių liga (LOPL) yra dvi skirtingos, tačiau kartais persipinančios kvėpavimo takų ligos.

Lietuvoje, remiantis Higienos instituto duomenimis, astma diagnozuota maždaug 5–7 procentams suaugusiųjų, o LOPL paplitimas tarp vyresnių nei 40 metų asmenų siekia apie 10 procentų.

SAM nacionalinės programos siekia gerinti ankstyvą diagnostiką ir gydymo prieinamumą.

Astma yra lėtinis kvėpavimo takų uždegimas su kintamu bronchų obstrukcija ir padidėjusiu bronchų reaktyvumu.

Simptomai – švokštimas, dusulys, krūtinės suspaudimas ir kosulys – dažnai pablogėja naktį arba anksti ryte.

Alerginis komponentas aptinkamas 60–80 procentų atvejų, o alergenai, fizinis krūvis, oras ir infekciniai veiksniai yra dažniausi provokuojantys faktoriai.

LOPL apima lėtinį bronchitą ir emfizemą, pasireiškiančius progresuojančiu, ne visiškai grįžtamu oro srauto ribojimu. Rūkymas yra pagrindinė priežastis 80–90 procentų atvejų.

Simptomams būdingas lėtinis kosulys su skrepliavimu ir progresuojantis dusulys, ypač esant fiziniam krūviui.

Diagnostikos pagrindas abiem ligoms yra spirometrija: FEV1/FVC santykis žemiau 0,70 po bronchodilatacijos patvirtina LOPL, o reikšmingas FEV1 pagerėjimas po bronchodilatacijos (daugiau nei 12 proc.

ir 200 ml) rodo astmą.

Rizikos veiksniai ir provokuojantys faktoriai:

• Rūkymas yra svarbiausias LOPL rizikos veiksnys ir blogina astmos kontrolę
• Profesinės dulkės ir cheminės medžiagos sukelia iki 15 proc. suaugusiųjų astmos atvejų
• Alergenai namuose – erkės, pelėsiai, gyvūnų pleiskanėlės – provokuoja alerginę astmą
• Oro tarša didina paūmėjimų riziką abiejose ligose
• Kvėpavimo takų infekcijos yra dažniausias paūmėjimų sukėlėjas

Šiuolaikinis astmos ir LOPL gydymas grindžiamas pakopine strategija, adaptuojant vaistus pagal simptomų kontrolę ir paūmėjimų dažnumą.

VVKT registruoti preparatai apima kelis pagrindinius vaistų tipus.

Inhaliuojamieji kortikosteroidai (IKS) – beklometazonas, budezonidas, flutikazonas – yra astmos palaikomojo gydymo pagrindas.

Jie mažina kvėpavimo takų uždegimą ir sumažina paūmėjimų riziką iki 50 procentų.

Svarbu inhaliuoti reguliariai, net nesant simptomų, ir po kiekvieno inhaliavimo praskalauti burną, siekiant sumažinti grybelinės infekcijos riziką.

Trumpo veikimo beta-2 agonistai (SABA) – salbutamolis – naudojami kaip greitosios pagalbos vaistai ūminiam bronchospazmui malšinti. Jie pradeda veikti per 3–5 minutes ir trunka 4–6 valandas.

Jei SABA reikia daugiau nei du kartus per savaitę, tai rodo nepakankamą astmos kontrolę.

Ilgo veikimo beta-2 agonistai (LABA) – salmeterolio, formoterolio – derinami su IKS astmos gydymui arba naudojami kaip pagrindinis LOPL bronchodilatacinis komponentas.

Formoterolis pradeda veikti per minutes, salmetarolis – per 15–30 minučių.

Ilgo veikimo muskarininiai antagonistai (LAMA) – tiotropis, glikopironis – yra LOPL gydymo pagrindas. Tiotropis inhaliuojamas kartą per dieną ir mažina paūmėjimų dažnumą 20–30 procentų.

Dažniausiai naudojami deriniai:

• IKS/LABA – budezonidas/formotarolis, flutikazonas/salmetarolis – astmai ir LOPL
• LABA/LAMA – vilantarolis/umeklidinis, indakatarolis/glikopironis – LOPL
• Triguba terapija IKS/LABA/LAMA – sunkiai LOPL, kai dvigubas derinys nepakankamas

Inhaliavimo technika yra kritinė: netinkamas naudojimas sumažina vaisto patekimą į plaučius iki 70 procentų. Gydytojas kiekvienos konsultacijos metu turėtų patikrinti inhaliavimo techniką.

Reguliari simptomų stebėsena yra esminė sėkmingo astmos ir LOPL valdymo dalis. SAM rekomenduoja naudoti struktūrizuotus įrankius simptomų kontrolei vertinti ir laiku pastebėti pablogėjimą.

Astmos kontrolės testas (ACT) yra validuotas penkių klausimų įrankis, kuriuo pacientas kas mėnesį vertina savo simptomų kontrolę.

Balas 20–25 rodo gerai kontroliuojamą astmą, 16–19 – dalinai kontroliuojamą, o žemiau 16 – nekontroliuojamą.

Pikinio srauto matuoklis namie leidžia stebėti plaučių funkcijos pokyčius ir pastebėti ankstyvus pablogėjimo požymius.

LOPL vertinimas apima dusulio laipsnio nustatymą pagal mMRC skalę ir paūmėjimų istorijos analizę.

GOLD klasifikacija skirsto pacientus į A, B, E grupes pagal simptomų sunkumą ir paūmėjimų dažnumą, o tai lemia gydymo pasirinkimą.

Paūmėjimų prevencija apima kelis lygmenis:

• Reguliarus palaikomojo gydymo vartojimas – praleistos dozės didina paūmėjimo riziką
• Kasmetinis gripo skiepas mažina paūmėjimų riziką 30–40 procentų
• Pneumokokinė vakcina rekomenduojama LOPL pacientams ir sunkios astmos atvejais
• Alergenų vengimas namuose – specialūs pagalvių ir čiužinių užvalkalai, reguliarus vėdinimas
• Oro taršos stebėjimas ir fizinio aktyvumo ribojimas didelio užterštumo dienomis

Veiksmų planas paūmėjimui yra kritinis dokumentas, kurį gydytojas parengia kiekvienam pacientui.

Jame aiškiai nurodoma, kada padidinti palaikomąjį gydymą, kada pradėti geriamųjų kortikosteroidų kursą ir kada kreiptis skubios pagalbos. Šis planas turi būti reguliariai peržiūrimas ir atnaujinamas.

Medikamentinis gydymas yra efektyviausias kartu su aplinkos valdymu ir gyvenimo būdo pokyčiais.

Higienos institutas ir SAM pateikia konkrečias rekomendacijas, kaip pacientai gali sumažinti simptomų provokuojančius veiksnius namuose ir darbe.

Rūkymo metimas yra svarbiausias žingsnis LOPL pacientams ir labai svarbus astma sergantiems. Tai vienintelė intervencija, kuri įrodyta sulėtinanti plaučių funkcijos blogėjimą esant LOPL.

FEV1 kritimas sumažėja nuo maždaug 60 ml per metus iki 30 ml – panašiai kaip nerūkantiems. SAM teikia nemokamą pagalbą rūkymo metimui per nacionalinę programą.

Fizinis aktyvumas yra rekomenduojamas, ne vengtinas. Reguliarus aerobinis krūvis 150 minučių per savaitę gerina plaučių pajėgumą, mažina dusulį ir didina pasitikėjimą fizinėmis galimybėmis.

Astmos atveju apšilimas prieš krūvį ir, jei reikia, profilaktinis SABA inhaliavimas 15 minučių prieš treniruotę padeda išvengti krūvio sukelto bronchospazmo.

Aplinkos priemonės namuose:

• Dulkių erkių kontrolė – alergijai nepralaidūs čiužinių ir pagalvių užvalkalai, skalbimas 60 laipsnių temperatūroje
• Pelėsių prevencija – tinkamas vėdinimas, drėgmės palaikymas žemiau 50 procentų
• Gyvūnų pleiskanėlių mažinimas – augintinių nelaikyti miegamajame
• Tabako dūmų vengimas – net pasyvus rūkymas blogina astmos ir LOPL kontrolę
• Namų ūkio cheminių medžiagų naudojimo mažinimas – pirmenybė natūraliems valymo produktams

Psichologinis palaikymas taip pat svarbus: lėtinės kvėpavimo takų ligos padidina nerimo ir depresijos riziką.

Kvėpavimo pratimai, streso valdymo technikos ir palaikymo grupės gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.