Kandesartanas: veikimas, vartojimas ir saugumas

Kandesartanas priklauso angiotenzino II receptorių blokatorių (ARB, dar vadinamų sartanais) grupei.

Vaistinėse jis parduodamas tablečių forma (4, 8, 16 ir 32 mg), dažnai įvairiais prekiniais pavadinimais - pakuotėje nurodoma veiklioji medžiaga kandesartano cileksetilas, kuris organizme paverčiamas aktyviu kandesartanu.

Veikimo principas susijęs su hormonu angiotenzinu II, kuris stipriai sutraukia kraujagysles ir skatina antinksčius išskirti aldosteroną - hormoną, verčiantį inkstus sulaikyti druską ir vandenį.

• kraujagyslės atsipalaiduoja ir išsiplečia;
• sumažėja aldosterono išsiskyrimas, organizmas pašalina daugiau druskos ir vandens;
• sumažėja kraujospūdis ir širdies darbo krūvis.

Nuo AKF inhibitorių (ramiprilio, enalaprilio) kandesartanas skiriasi tuo, kad veikia ne fermentą, o patį receptorių, todėl neskaido bradikinino - medžiagos, sukeliančios AKF inhibitoriams būdingą sausą kosulį.

Dėl to sartanai dažnai skiriami pacientams, kurie AKF inhibitorių netoleruoja.

Kandesartano poveikis ilgas - pakanka vienos dozės per parą. Didžiausias kraujospūdžio sumažėjimas pasiekiamas maždaug per 4 gydymo savaites ir išlieka vartojant vaistą ilgai.

Lietuvoje registruotos kandesartano indikacijos:

• arterinė hipertenzija suaugusiesiems ir vaikams nuo 6 metų;
• širdies nepakankamumas su susilpnėjusia kairiojo skilvelio funkcija (išstūmimo frakcija ≤40 %) - kaip papildomas vaistas prie AKF inhibitorių arba kai AKF inhibitoriai netoleruojami.

Gydant hipertenziją kandesartanas gali būti skiriamas ir vienas, ir kartu su kitais vaistais.

Dabartinės Europos kardiologų draugijos gairės daugumai pacientų rekomenduoja iš karto pradėti dviejų vaistų derinį, pavyzdžiui, sartaną kartu su kalcio kanalų blokatoriumi (amlodipinu) arba tiazidiniu diuretiku.

Yra ir fiksuotų derinių vienoje tabletėje - jie patogesni, nes mažiau tablečių lengviau nepamiršti.

Gydant širdies nepakankamumą kandesartanas mažina hospitalizacijų ir mirties riziką - tai įrodyta didelėje CHARM klinikinių tyrimų programoje.

Šiuo atveju vaistas yra ilgalaikio gydymo dalis kartu su beta adrenoblokatoriais ir kitais širdies vaistais.

Gydytojai kandesartaną kartais renkasi ir dėl papildomų priežasčių: jis gerai toleruojamas, nesukelia sauso kosulio, o tyrimų duomenimis gali mažinti migrenos priepuolių dažnį - ši indikacija neoficiali, tačiau kai kuriose gairėse minima kaip alternatyva migrenos profilaktikai.

Ar kandesartanas tinka būtent jums, sprendžia šeimos gydytojas ar kardiologas, įvertinęs gretutines ligas, inkstų funkciją ir kitus vartojamus vaistus.

Kandesartanas geriamas vieną kartą per parą, valgio metu arba nevalgius, kasdien maždaug tuo pačiu metu.

Hipertenzija:

• įprasta pradinė ir palaikomoji dozė - 8 mg per parą;
• prireikus dozė didinama iki 16 mg, o vėliau - iki didžiausios 32 mg paros dozės;
• didžiausias poveikis pasiekiamas per 4 savaites, todėl dozė keičiama ne dažniau kaip kas kelias savaites.

Širdies nepakankamumas:

• pradedama nuo mažos 4 mg paros dozės;
• dozė dvigubinama ne dažniau kaip kas 2 savaites, stebint kraujospūdį, inkstų funkciją ir kalio kiekį;
• siekiama 32 mg tikslinės dozės arba didžiausios toleruojamos dozės.

Dozės koregavimas. Esant inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimui bei sumažėjusiam cirkuliuojančio kraujo tūriui (pavyzdžiui, vartojant dideles diuretikų dozes) gydymas pradedamas nuo 4 mg.

Vyresnio amžiaus pacientams pradinės dozės keisti paprastai nereikia, tačiau dozė didinama atsargiau.

Pamiršus dozę, ją reikia išgerti prisiminus, nebent jau artėja kitos dozės laikas - dvigubos dozės gerti negalima. Gydymo nenutraukite savo nuožiūra: nustojus vartoti vaistą kraujospūdis vėl pakyla.

Tiksli dozė visada nurodoma recepte - čia pateikiamos tik bendrosios pakuotės lapelio nuostatos, kurios nepakeičia gydytojo paskyrimo.

Kandesartanas paprastai gerai toleruojamas - klinikiniuose tyrimuose šalutinis poveikis buvo panašaus dažnio kaip vartojant placebą.

Dažniausi nepageidaujami reiškiniai (gali pasireikšti iki 1 iš 10 žmonių):

• galvos svaigimas, ypač atsistojant ar gydymo pradžioje;
• galvos skausmas, silpnumas;
• kvėpavimo takų infekcijos simptomai;
• sumažėjęs kraujospūdis (hipotenzija), dažniau gydant širdies nepakankamumą;
• padidėjęs kalio kiekis kraujyje (hiperkalemija) ir inkstų funkcijos rodiklių pokyčiai.

Retai galima angioedema - staigus veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas, dėl kurio būtina nedelsiant kviesti pagalbą.

Svarbiausios sąveikos su kitais vaistais:

• kalio papildai ir kalį sulaikantys diuretikai (spironolaktonas, eplerenonas) - didėja hiperkalemijos rizika, reikia dažniau tikrinti kalį;
• NVNU (ibuprofenas, diklofenakas) - silpnina kraujospūdį mažinantį poveikį ir kartu su kandesartanu gali pabloginti inkstų funkciją, ypač vyresniems ir dehidratavusiems žmonėms;
• litis - kandesartanas gali padidinti ličio koncentraciją kraujyje;
• AKF inhibitoriai ar aliskirenas kartu su kandesartanu paprastai neskiriami - dviguba renino - angiotenzino sistemos blokada didina komplikacijų riziką.

Visada pasakykite gydytojui ir vaistininkui apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius ir maisto papildus. Išsamus sąrašas pateikiamas pakuotės lapelyje.

**Nėštumas yra svarbiausia kontraindikacija.

** Kandesartanas, kaip ir visi sartanai bei AKF inhibitoriai, antrąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą gali pažeisti vaisiaus inkstus, sulėtinti kaukolės kaulų vystymąsi ir sumažinti vaisiaus vandenų kiekį.

Planuojant nėštumą arba jam patvirtinus vaistas nedelsiant keičiamas saugesniu - kreipkitės į gydytoją iš karto. Žindymo laikotarpiu kandesartanas taip pat nerekomenduojamas.

Kitos situacijos, kai būtinas atsargumas:

• abipusė inkstų arterijų stenozė - vaistas gali smarkiai pabloginti inkstų funkciją;
• sunkus kepenų funkcijos sutrikimas ar cholestazė - kandesartano vartoti negalima;
• dehidratacija, viduriavimas, vėmimas ar didelės diuretikų dozės - padidėjusi hipotenzijos rizika, gydymas pradedamas mažesne doze;
• aortos ar mitralinio vožtuvo stenozė, hipertrofinė kardiomiopatija.

**Stebėjimas gydymo metu.

Prieš pradedant gydymą ir po 1-2 savaičių nuo pradžios ar dozės didinimo tikrinamas kreatininas ir kalis kraujyje**, vėliau - maždaug kartą per metus, o gydant širdies nepakankamumą ar esant inkstų ligai - dažniau.

Karščiuojant, viduriuojant ar vemiant organizmas netenka skysčių, todėl kraujospūdis gali per daug sumažėti, o inkstų funkcija laikinai pablogėti.

Tokiomis dienomis verta pasitarti su gydytoju - kartais kandesartanas ar diuretikas laikinai pristabdomas, kol savijauta pagerės.

Kandesartanas Lietuvoje yra receptinis vaistas - jį galima įsigyti vaistinėje tik su gydytojo išrašytu receptu.

Receptą paprastai išrašo šeimos gydytojas arba kardiologas, dažniausiai elektroniniu būdu per e. sveikatos sistemą.

Gydant hipertenziją ir širdies nepakankamumą kandesartanas įtrauktas į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, todėl ligonių kasos apmoka visą kainą ar jos dalį pagal galiojančią tvarką.

Vaistinėje galima rinktis iš kelių to paties veikimo generinių preparatų - vaistininkas privalo pasiūlyti pigiausią variantą su mažiausia priemoka.

Aktualią informaciją apie kompensavimą teikia Valstybinė ligonių kasa.

Keli praktiniai patarimai:

• visi Lietuvoje registruoti kandesartano preparatai, nepriklausomai nuo gamintojo, turi tą pačią veikliąją medžiagą - keičiant prekinį pavadinimą veiksmingumas nesikeičia;
• informaciją apie registruotus vaistus ir jų pakuotės lapelius skelbia VVKT (Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba);
• įtarę šalutinį poveikį, apie jį galite pranešti VVKT tiesiogiai arba per savo gydytoją.

**Saugokitės pasiūlymų internetu įsigyti kandesartano be recepto.

** Tokia prekyba neteisėta, o parduodami vaistai gali būti falsifikuoti - juose gali nebūti veikliosios medžiagos arba būti kenksmingų priemaišų.

Vaistus pirkite tik legaliose vaistinėse, o prieš pradėdami vartoti perskaitykite pakuotės lapelį.