Mounjaro

Mounjaro (tirzepatidas) yra naujos kartos vaistas, veikiantis kaip dvigubas GIP (gliukozė priklausomas insulinotropinis peptidas) ir GLP-1 (gliukagonui panašus peptidas-1) receptorių agonistas.

Šis unikalus dvigubas veikimo mechanizmas, aktyvuojantis abu žarnyno hormonų receptorius, suteikia stipresnį poveikį, palyginti su vaistais, veikiančiais tik GLP-1 receptorių.

Mounjaro yra skirtas 2 tipo cukrinio diabeto gydymui suaugusiems, derinant su dieta ir fiziniu aktyvumu.

Kai kuriose šalyse jis taip pat patvirtintas ilgalaikiam svorio valdymui suaugusiems, turintiems nutukimą arba antsvorį ir su svoriu susijusių sveikatos problemų.

Tirzepatidas padeda organizmui išskirti insuliną, kai cukraus kiekis kraujyje yra didelis, ir mažina gliukagono, hormono, didinančio cukraus kiekį kraujyje, lygį, kai jis yra per didelis.

Jis taip pat lėtina skrandžio ištuštinimą, kas prailgina sotumo jausmą ir mažina apetitą, todėl valgote mažiau.

Klinikiniai tyrimai, tokie kaip SURPASS ir SURMOUNT, parodė, kad Mounjaro žymiai sumažina HbA1c (vidutinio cukraus kiekio kraujyje rodiklį) ir kūno svorį.

Pacientai, vartojantys didžiausią dozę, per 72 savaites numetė apie 20-22,5 % kūno svorio, todėl Mounjaro yra vienas efektyviausių šiuo metu prieinamų svorio mažinimo vaistų.

Mounjaro leidžiamas po oda (subkutaniai) vieną kartą per savaitę, tą pačią savaitės dieną. Injekciją galite atlikti bet kuriuo paros metu, nepriklausomai nuo valgio.

Injekcijos vietą keiskite kiekvieną savaitę: leiskite į pilvą, šlaunį arba žastą. Niekada neleiskite į veną ar raumenis.

Gydymas pradedamas nuo mažiausios dozės, kuri palaipsniui didinama per kelis mėnesius, kol pasiekiama tikslinė dozė. Tai padeda sumažinti virškinimo trakto šalutinius poveikius.

Jūsų gydytojas arba vaistininkas parodys, kaip naudoti užpildytą švirkštimo priemonę (KwikPen) pirmojo vizito metu.

Jei praleidote dozę, patikrinkite, kiek laiko liko iki kitos suplanuotos dozės. Jei iki kitos dozės liko daugiau nei keturios dienos, praleistą dozę suleiskite kuo greičiau.

Jei liko mažiau nei keturios dienos, praleiskite praleistą dozę ir tęskite įprastą savaitinį grafiką. Niekada neleiskite dviejų dozių tą pačią savaitę, kad kompensuotumėte praleistą dozę.

Injekcijos dieną galima keisti, jei tarp dviejų injekcijų yra bent 3 dienos.

Mounjaro (tirzepatidas) pradedamas vartoti 2,5 mg doze vieną kartą per savaitę, leidžiant po oda, keturias savaites. Ši pradinė dozė skirta toleravimui pagerinti.

Po keturių savaičių dozė didinama iki 5 mg vieną kartą per savaitę.

Jei reikalingas didesnis cukraus kiekio kraujyje valdymas arba svorio mažinimas, dozę galima didinti 2,5 mg žingsniais kas keturias savaites, iki maksimalios 15 mg dozės vieną kartą per savaitę.

Galimos stiprumo dozės yra 2,5 mg, 5 mg, 7,5 mg, 10 mg, 12,5 mg ir 15 mg.

Injekcija leidžiama po oda į pilvo, šlaunies ar viršutinės rankos sritį, keičiant injekcijos vietą kiekvieną savaitę.

Dozės korekcija paprastai nereikalinga esant inkstų ar lengviems/vidutiniams kepenų sutrikimams. Tačiau vaistas nebuvo tirtas pacientams, turintiems sunkių kepenų problemų.

Jei vartojate insuliną ar sulfonilurėjos preparatus, jų dozę gali reikėti sumažinti, kad būtų išvengta hipoglikemijos. Švirkštimo priemonę laikykite šaldytuve (nuo 2 iki 8 °C) ir neužšaldykite.

Išėmus iš šaldytuvo, priemonę galima laikyti kambario temperatūroje (iki 30 °C) ne ilgiau kaip 21-28 dienas.

Nenaudokite vaisto, jei jis atrodo drumzlinas, turi dalelių arba pasibaigęs galiojimo laikas.

Dažniausi Mounjaro šalutiniai poveikiai yra susiję su virškinimo traktu ir paprastai yra lengvi arba vidutinio sunkumo.

Labai dažni (pasireiškia daugiau nei 1 iš 10 žmonių) yra pykinimas, viduriavimas, apetito sumažėjimas, vėmimas ir vidurių užkietėjimas.

Šie simptomai dažniausiai pasireiškia didinant dozę ir laikui bėgant paprastai palengvėja, organizmui prisitaikius prie vaisto.

Dažni (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 100 žmonių) šalutiniai poveikiai yra pilvo skausmas, virškinimo sutrikimai (dispepsija), rėmuo (gastroezofaginis refliuksas), reakcijos injekcijos vietoje, nuovargis, sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje (hipoglikemija, ypač vartojant kartu su sulfonilurėjos preparatais ar insulinu), galvos svaigimas, plaukų slinkimas (alopecija), raugėjimas ir pilvo pūtimas.

Nedažni (pasireiškia nuo 1 iki 10 iš 1 000 žmonių) šalutiniai poveikiai yra kasos uždegimas (pankreatitas), tulžies pūslės akmenys (cholelitiazė), tulžies pūslės uždegimas (cholecistitas), padažnėjęs širdies plakimas ir ūminis inkstų pažeidimas, sukeltas dehidratacijos.

Reti šalutiniai poveikiai yra skydliaukės C ląstelių navikai, pastebėti tyrimuose su gyvūnais, tačiau jų reikšmė žmonėms nėra aiški.

Mounjaro gali sukelti kasos uždegimą (pankreatitą).

Jei įtariate pankreatitą (stiprus, nuolatinis pilvo skausmas, plintantis į nugarą), nedelsdami nutraukite Mounjaro vartojimą ir kreipkitės į gydytoją.

Šio vaisto negalima vartoti, jei Jums ar Jūsų šeimos nariams yra buvęs medulinis skydliaukės vėžys arba 2 tipo daugybinės endokrininės neoplazijos sindromas (MEN2 sindromas).

Stebėkite galimas tulžies pūslės problemas greito svorio metimo metu.

Gerkite pakankamai skysčių, kad išvengtumėte dehidratacijos dėl virškinimo trakto šalutinių poveikių, tokių kaip vėmimas ir viduriavimas.

Jei vartojate insuliną ar sulfonilurėjos preparatus, jų dozę gali reikėti sumažinti, kad būtų išvengta mažo cukraus kiekio kraujyje (hipoglikemijos).

Tirzepatidas gali sulėtinti kitų geriamųjų vaistų absorbciją.

Vaisingo amžiaus moterys turėtų naudoti patikimą kontracepciją, nes svorio metimas gali padidinti vaisingumą moterims, sergančioms policistinių kiaušidžių sindromu.

Pasitarkite su gydytoju dėl kontracepcijos, nes tirzepatidas gali sumažinti geriamųjų kontraceptikų veiksmingumą.

Mounjaro (tirzepatidas) negalima vartoti, jei Jums ar Jūsų šeimos nariams yra buvęs medulinis skydliaukės vėžys (MTC) arba 2 tipo daugybinės endokrininės neoplazijos sindromas (MEN2 sindromas).

Tai yra absoliuti kontraindikacija, nes GLP-1 receptorių agonistai tyrimuose su gyvūnais sukėlė skydliaukės C ląstelių navikus.

Taip pat negalima vartoti, jei esate alergiškas tirzepatidui ar bet kuriai kitai šio vaisto sudedamajai daliai.

Sunkios alerginės reakcijos, įskaitant anafilaksiją ir angioedemą, buvo praneštos vartojant GLP-1/GIP receptorių agonistus.

Mounjaro negalima vartoti nėštumo ar žindymo laikotarpiu. Moterys, planuojančios pastoti, turėtų nutraukti Mounjaro vartojimą bent 1-2 mėnesius prieš planuojamą nėštumą.

Šis vaistas nėra skirtas 1 tipo cukrinio diabeto ar diabetinės ketoacidozės gydymui ir nepakeičia insulino.

Reikia būti atsargiems pacientams, sergantiems sunkiu inkstų ar kepenų nepakankamumu, arba tiems, kurie anksčiau sirgo pankreatitu ar sunkiomis virškinimo trakto ligomis, tokiomis kaip gastroparezė.

Vaikams ir paaugliams iki 18 metų Mounjaro neskiriamas.