Spironolaktonas: veikimas, indikacijos, dozavimas ir saugumas

Spironolaktonas - jau daugiau kaip pusę amžiaus vartojamas vaistas, priklausantis aldosterono antagonistų (mineralokortikoidų receptorių blokatorių) grupei.

Aldosteronas - antinksčių gaminamas hormonas, skatinantis inkstus sulaikyti natrį ir vandenį, o kalį išskirti su šlapimu.

Sergant širdies nepakankamumu ar kepenų ciroze aldosterono gaminama per daug, todėl organizme kaupiasi skysčiai.

Spironolaktonas blokuoja aldosterono receptorius distaliniuose inkstų kanalėliuose. Rezultatas:

• daugiau natrio ir vandens pašalinama su šlapimu - mažėja edemos ir kraujospūdis;
• kalis sulaikomas organizme - todėl spironolaktonas vadinamas kalį organizme sulaikančiu diuretiku;
• ilgainiui mažėja aldosterono skatinamas širdies ir kraujagyslių persitvarkymas - tai ypač svarbu gydant širdies nepakankamumą.

Spironolaktonas papildomai veikia androgenų ir progesterono receptorius.

Dėl šios savybės jis kartais skiriamas ne pagal patvirtintas indikacijas odos ir hormoninėms būklėms gydyti, tačiau dėl jos pasireiškia ir hormoninis šalutinis poveikis - ginekomastija vyrams ar menstruacijų sutrikimai moterims.

Vaisto poveikis vystosi palaipsniui: diuretinis efektas išryškėja per 2-3 dienas, o visas poveikis kraujospūdžiui - per kelias savaites.

Pagrindinės patvirtintos spironolaktono indikacijos:

• Lėtinis širdies nepakankamumas. Vidutinio sunkumo ir sunkiam (NYHA III - IV klasės) širdies nepakankamumui gydyti spironolaktonas skiriamas kartu su standartiniu gydymu. RALES tyrime 25 mg paros dozė reikšmingai sumažino mirštamumą ir hospitalizacijų skaičių.
• Rezistentiška hipertenzija. Kai kraujospūdžio nepavyksta suvaldyti trimis vaistais (įskaitant diuretiką), spironolaktonas dažnai pasirenkamas kaip ketvirtas vaistas - tyrimuose jis buvo veiksmingesnis už daugelį alternatyvų.
• Edemos ir ascitas sergant kepenų ciroze. Spironolaktonas yra pirmo pasirinkimo diuretikas skysčių kaupimuisi pilvo ertmėje mažinti, dažnai derinamas su furozemidu.
• Pirminis hiperaldosteronizmas (Kono sindromas) - tiek ruošiant operacijai, tiek ilgalaikiam gydymui.
• Edemos dėl nefrozinio sindromo, kai kiti diuretikai nepakankamai veiksmingi.

Ne pagal patvirtintas indikacijas (off-label) spironolaktonas kartais skiriamas moterims aknei, hirsutizmui ar policistinių kiaušidžių sindromo simptomams gydyti dėl antiandrogeninio poveikio.

Tokį gydymą turi paskirti ir prižiūrėti gydytojas, įvertinęs naudą ir riziką.

Nuo indikacijos priklauso dozė, stebėsena ir gydymo trukmė, todėl vaisto negalima vartoti pagal kito žmogaus receptą.

Dozė priklauso nuo indikacijos - toliau pateikiamos įprastos suaugusiųjų dozės, tačiau visada vadovaukitės gydytojo nurodymais ir pakuotės lapeliu.

• Širdies nepakankamumas: pradedama nuo 25 mg kartą per parą; pagal kalio kiekį ir inkstų funkciją dozė gali būti didinama iki 50 mg arba mažinama iki 25 mg kas antrą dieną.
• Rezistentiška hipertenzija: dažniausiai 25-50 mg kartą per parą.
• Ascitas ir edemos sergant ciroze: pradedama nuo 100 mg per parą, prireikus palaipsniui didinama iki 400 mg, dažnai kartu su furozemidu.
• Pirminis hiperaldosteronizmas: dozė parenkama individualiai, paprastai 100-400 mg per parą.

Praktiniai patarimai:

• vaistą gerkite valgio metu ar po valgio - taip jis geriau absorbuojamas ir mažiau dirgina skrandį;
• visą paros dozę patogiausia išgerti ryte, kad naktį netektų keltis šlapintis;
• pamiršę dozę, išgerkite ją prisiminę tą pačią dieną; kitos dozės nedvigubinkite;
• nenutraukite vaisto savarankiškai - ypač sergant širdies nepakankamumu, kai jis turi įrodytą ilgalaikę naudą.

Vyresnio amžiaus pacientams ir esant sutrikusiai inkstų funkcijai gydytojas paprastai pradeda nuo mažesnių dozių ir dažniau tiria kraują.

Dozės keitimas visada turi būti pagrįstas kalio ir kreatinino tyrimų rezultatais.

Svarbiausias spironolaktono šalutinis poveikis - hiperkalemija (padidėjęs kalio kiekis kraujyje), galinti sukelti pavojingų širdies ritmo sutrikimų.

Kadangi ji dažnai būna besimptomė, gydymo metu privaloma reguliariai tirti kalį ir kreatininą: prieš gydymą, po savaitės, po mėnesio, vėliau kas 3-6 mėnesius.

Kitos galimos nepageidaujamos reakcijos:

• ginekomastija ir krūtų skausmingumas vyrams (priklauso nuo dozės, dažniausiai grįžtama);
• menstruacijų sutrikimai moterims;
• galvos svaigimas, ortostatinė hipotenzija;
• pykinimas, viduriavimas;
• inkstų funkcijos pablogėjimas, ypač dehidratacijos metu.

Spironolaktono negalima vartoti, jei:

• kalio kiekis kraujyje jau padidėjęs (hiperkalemija);
• yra sunkus inkstų nepakankamumas arba anurija (šlapimas nesigamina);
• nustatyta Adisono liga;
• esate alergiški spironolaktonui ar pagalbinėms medžiagoms.

Nėštumo metu spironolaktonas nerekomenduojamas dėl antiandrogeninio poveikio vaisiui; žindymo laikotarpiu sprendimą priima gydytojas.

Susirgus liga su vėmimu, viduriavimu ar karščiavimu, susisiekite su gydytoju - vaistą gali tekti laikinai nutraukti, kad nepablogėtų inkstų funkcija.

Išsami informacija pateikiama pakuotės lapelyje, kurį verta perskaityti prieš pradedant gydymą.

Prieš pradėdami vartoti spironolaktoną, informuokite gydytoją ir vaistininką apie visus vartojamus vaistus, įskaitant nereceptinius ir maisto papildus.

Svarbiausios sąveikos:

• Kalio papildai ir druskos pakaitalai su kaliu - kartu vartoti negalima be gydytojo nurodymo: hiperkalemijos rizika labai didelė.
• AKF inhibitoriai ir sartanai (ramiprilis, kandesartanas, losartanas) - derinys didina kalio kiekį; širdies nepakankamumo atveju jis skiriamas sąmoningai, bet tik su reguliaria kraujo tyrimų kontrole.
• NVNU (ibuprofenas, diklofenakas) - silpnina diuretinį poveikį, blogina inkstų funkciją ir didina hiperkalemijos riziką; nuolat vartoti nerekomenduojama.
• Trimetoprimas ir jo deriniai su sulfametoksazolu - antibiotikas, pats didinantis kalio kiekį; derinys ypač rizikingas vyresniems žmonėms.
• Digoksinas - spironolaktonas gali padidinti jo koncentraciją kraujyje, todėl gali reikėti koreguoti dozę.
• Ličio preparatai - diuretikai mažina ličio išskyrimą ir didina jo toksinio poveikio riziką.

Alkoholis stiprina kraujospūdžio mažėjimą ir svaigulį, todėl gydymo metu jo patartina vengti arba vartoti labai saikingai.

Jei jums planuojama operacija ar tyrimas su kontrastine medžiaga, iš anksto pasakykite gydytojui, kad vartojate spironolaktoną.

Lietuvoje spironolaktonas yra receptinis vaistas - jį galima įsigyti vaistinėje tik su gydytojo išrašytu receptu.

Vaistą paprastai skiria šeimos gydytojas, kardiologas, nefrologas ar gastroenterologas, atsižvelgdamas į indikaciją ir tyrimų rezultatus.

Svarbu žinoti:

• sergantiesiems lėtiniu širdies nepakankamumu ir kai kuriomis kitomis ligomis spironolaktonas gali būti kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis - kompensavimo sąlygas nustato ligonių kasos (VLK), o aktualią informaciją suteiks gydytojas ar vaistininkas;
• vaistinėje galite paprašyti pigesnio tos pačios veikliosios medžiagos generinio vaisto, jei toks registruotas;
• registruotų vaistų sąrašą ir pakuotės lapelius galima rasti Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) informacinėje sistemoje.

Įspėjimas: internete pasitaiko pasiūlymų įsigyti receptinių vaistų „be recepto“.

Tokia prekyba yra neteisėta, o vaistai gali būti falsifikuoti - juose gali nebūti veikliosios medžiagos arba gali būti kenksmingų priemaišų.

Spironolaktono vartojimas be gydytojo priežiūros ir be kalio kontrolės gali baigtis pavojinga hiperkalemija.

Prieš pradėdami gydymą perskaitykite pakuotės lapelį, o kilus klausimų dėl dozavimo, šalutinio poveikio ar sąveikų kreipkitės į gydytoją arba vaistininką.