hidroksichlorokvinas

Hidroksichlorokvinas yra antimaliarinis ir imunomoduliuojantis vaistas, kuris šiandien daugiausia naudojamas autoimuninių ligų, ypač sisteminės raudonosios vilkligės (SLE), reumatoidinio artrito ir diskoidinės raudonosios vilkligės, gydymui.

Nors iš pradžių jis buvo sukurtas maliarijos gydymui ir profilaktikai, jo priešuždegiminės ir imuninę sistemą modifikuojančios savybės padarė jį svarbiu vaistu reumatologijoje.

Hidroksichlorokvinas moduliuoja imuninę sistemą, slopindamas Toll tipo receptorių signalizaciją, mažindamas uždegimą skatinančių citokinų gamybą ir trikdydamas antigenų apdorojimą imuninėse ląstelėse.

Šie mechanizmai slopina pernelyg aktyvų imuninį atsaką, kuris sukelia audinių pažeidimus sergant autoimuninėmis ligomis.

Svarbu tai, kad hidroksichlorokvinas yra imunomoduliuojantis, o ne plačiai imunosupresinis, o tai prisideda prie palyginti palankaus jo saugumo profilio.

Hidroksichlorokvinas yra klasifikuojamas kaip ligą modifikuojantis antireumatinis vaistas (DMARD) ir dažnai yra pirmasis DMARD, skiriamas sergant reumatoidiniu artritu, ypač ankstyva ar lengva ligos forma.

Sergant SLE, įrodyta, kad jis sumažina ligos paūmėjimus, apsaugo nuo organų pažeidimo, pagerina išgyvenamumą ir sumažina trombozės riziką.

Jis laikomas esmine beveik visų vilklige sergančių pacientų gydymo režimo dalimi.

Hidroksichlorokviną vartokite valgio metu arba su stikline pieno, kad sumažintumėte virškinimo trakto diskomfortą. Tabletę nurykite visą, užgerdami vandeniu. Vartokite ją kasdien tuo pačiu metu.

Poveikis sergant reumatoidiniu artritu ir vilklige pasireiškia palaipsniui; gali prireikti nuo aštuonių iki dvylikos savaičių, o kartais iki šešių mėnesių, kol pasireikš visas terapinis poveikis.

Nenutraukite gydymo be gydytojo konsultacijos, net jei jaučiatės gerai, nes nutraukimas gali sukelti ligos paūmėjimą. Ilgalaikis vartojimas (mėnesiais ar metais) yra įprastas autoimuninėms ligoms.

Jei vaistas skirtas maliarijos profilaktikai, gydymas paprastai pradedamas 1-2 savaitės iki kelionės ir tęsiamas 4 savaites po grįžimo iš endemijos zonos.

Įprasta suaugusiųjų dozė autoimuninėms ligoms yra 200-400 mg per parą, padalinta į 1-2 dozes, vartojama su maistu.

Dabartinės gairės rekomenduoja, kad paros dozė neviršytų 5 mg vienam kilogramui faktinio kūno svorio, siekiant sumažinti ilgalaikę tinklainės toksiškumo riziką. Maksimali paros dozė yra 400 mg.

Maliarijos profilaktikai: 400 mg vieną kartą per savaitę, pradedant dviem savaitėmis prieš kelionę ir tęsiant keturias savaites po išvykimo iš endemijos zonos.

Dozės koregavimas gali būti reikalingas esant inkstų ar kepenų funkcijos sutrikimui. Vaikams dozė apskaičiuojama pagal svorį, neviršijant 6,5 mg/kg per parą.

Prieš pradedant gydymą ir vėliau bent kartą per metus, turi būti atliekamas oftalmologinis tyrimas.

Dažni šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 10-1 iš 100 pacientų) yra pykinimas, viduriavimas, pilvo spazmai, sumažėjęs apetitas, galvos skausmas, galvos svaigimas, odos bėrimas, niežulys.

Šie simptomai paprastai būna lengvi ir palengvėja vartojant vaistą su maistu.

Nedažni šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 100-1 iš 1 000 pacientų) yra neryškus matymas, plaukų spalvos pokyčiai, jautrumas šviesai, spengimas ausyse, emocinis labilumas, raumenų silpnumas.

Reti šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 1 000-1 iš 10 000 pacientų) yra retinopatija (tinklainės pažeidimas), kardiomiopatija, QT intervalo pailgėjimas, kaulų čiulpų slopinimas, sunkios odos reakcijos, neuromiopatija, kepenų nepakankamumas.

Tinklainės toksiškumas yra svarbiausias ilgalaikis susirūpinimas; rizika didėja su kumuliacine doze ir vartojimo trukme, viršijančia penkerius metus.

Kasmetinė oftalmologinė patikra, įskaitant optinės koherentinės tomografijos (OCT) tyrimą, rekomenduojama po penkerių metų vartojimo (arba anksčiau, jei pacientui yra išankstinių rizikos veiksnių), siekiant aptikti ankstyvą tinklainės toksiškumą.

Nedelsiant praneškite apie bet kokius regėjimo sutrikimus.

Atsargiai vartoti pacientams, sergantiems epilepsija, gliukozės-6-fosfato dehidrogenazės (G6PD) trūkumu, porfirija, psoriaze, kepenų ir inkstų funkcijos sutrikimu.

Hidroksichlorokvinas gali sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, todėl gali prireikti koreguoti diabeto vaistų dozes. Stebėkite širdies toksiškumą pacientams, vartojantiems ilgalaikį gydymą.

Retos širdies ritmo sutrikimai, tokie kaip QT intervalo pailgėjimas, reikalauja atidžios kardiologinės priežiūros prieš skiriant vaistą ir gydymo metu.

Niekada neviršykite 5 mg/kg paros dozės, kad sumažintumėte tinklainės toksiškumo riziką.

Hidroksichlorokvinas yra kontraindikuotinas pacientams, kuriems yra žinomas padidėjęs jautrumas hidroksichlorokvinui, chlorokvinui ar bet kuriam 4-aminochinolino junginiui.

Jis neturi būti vartojamas pacientams, kuriems yra buvusi makulopatija ar retinopatija, nes vaistas gali sukelti negrįžtamus akių pažeidimus.

Atsargiai vartoti pacientams, sergantiems tinklainės liga, G6PD trūkumu, porfirija ar miastenija gravis. Sunkus G6PD fermento stygius yra kontraindikacija dėl hemolizinės anemijos rizikos.

Sunkus kepenų ar inkstų nepakankamumas reikalauja didelio atsargumo arba vaisto vengimo, nes eliminacija yra sumažėjusi, o kaupimosi ir tinklainės toksiškumo rizika didėja.

Nėštumas nėra absoliuti kontraindikacija, ir hidroksichlorokvinas gali būti vartojamas reumatinių ligų gydymui nėštumo metu, prižiūrint gydytojui, įvertinus naudos ir rizikos santykį.

Vaikams iki 6 metų arba esant didelėms dozėms, vaistas yra kontraindikuotinas.