Omeprazolas nėštumo metu: saugumas, tyrimų duomenys ir alternatyvos

Rėmuo ir rūgšties refliuksas vargina daugumą besilaukiančių moterų - įvairių tyrimų duomenimis, simptomų patiria 40-80 proc. nėščiųjų.

Tai vienas dažniausių virškinimo nusiskundimų nėštumo metu, ir jam atsirasti yra aiškios fiziologinės priežastys.

Pagrindiniai mechanizmai:

• Hormonų poveikis. Nėštumo metu padidėjusi progesterono koncentracija atpalaiduoja lygiuosius raumenis, tarp jų ir apatinį stemplės sfinkterį - raumeninį žiedą, kuris paprastai neleidžia skrandžio turiniui grįžti į stemplę. Kai sfinkteris atsipalaiduoja, rūgštus skrandžio turinys lengviau patenka į stemplę ir sukelia deginimo pojūtį už krūtinkaulio.
• Mechaninis spaudimas. Augant gimdai didėja spaudimas pilvo ertmėje ir skrandžiui, todėl refliuksas dažnėja. Dėl šios priežasties simptomai paprastai stiprėja antrąjį ir ypač trečiąjį trimestrą.
• Sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas. Maistas skrandyje užsilaiko ilgiau, o tai taip pat skatina turinio grįžimą į stemplę.

Svarbu žinoti, kad nėštumo sukeltas rėmuo yra laikinas: po gimdymo hormonų pusiausvyra atsistato, spaudimas pilve sumažėja ir simptomai daugumai moterų išnyksta per kelias savaites.

Tai reiškia, kad gydymo tikslas - ne išgydyti lėtinę ligą, o saugiai palengvinti simptomus ribotą laikotarpį.

Būtent todėl nėštumo metu pirmenybė teikiama švelniausioms priemonėms, o vaistai pasitelkiami tik tada, kai jų tikrai reikia.

Omeprazolas yra seniausiai vartojamas ir geriausiai ištirtas protonų siurblio inhibitorius (PSI), todėl duomenų apie jo vartojimą nėštumo metu sukaupta daugiau nei apie daugelį kitų skrandžio vaistų.

Dideli stebėjimo tyrimai ir registrų analizės, apėmusios dešimtis tūkstančių nėštumų, kurių metu moterys vartojo omeprazolą ar kitus PSI, nenustatė padidėjusios apsigimimų rizikos.

Taip pat nepastebėta daugiau persileidimų, priešlaikinių gimdymų ar mažo gimimo svorio atvejų, kuriuos būtų galima sieti su šiuo vaistu.

Šie duomenys apima ir vartojimą pirmąjį trimestrą, kai vaisiaus organai tik formuojasi ir jautrumas vaistams yra didžiausias.

Europos vaistų agentūros (EMA) patvirtintoje vaisto informacijoje nurodoma, kad omeprazolą galima vartoti nėštumo metu.

Lietuvoje galiojančią konkretaus preparato informaciją - pakuotės lapelį ir preparato charakteristikų santrauką - rasite Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) tvarkomame vaistų registre.

Vis dėlto svarbu suprasti, ką šie duomenys reiškia praktiškai.

Joks vaistas nėštumo metu nevartojamas „dėl viso pikto“ - net ir saugiu laikomas preparatas skiriamas tik tada, kai nauda motinai aiškiai viršija galimą riziką.

Omeprazolo atveju tai reiškia: jei rėmuo stipriai blogina gyvenimo kokybę, trikdo miegą ar mitybą, o paprastesnės priemonės nepadeda, gydytojas gali pagrįstai jį paskirti.

Nėštumo metu rėmuo pirmiausia gydomas nemedikamentinėmis priemonėmis. Daugeliui moterų jų pakanka, kad simptomai taptų pakenčiami:

• valgykite mažesnėmis porcijomis, bet dažniau - 5-6 kartus per dieną;
• nevalgykite likus 2-3 valandoms iki miego;
• pakelkite lovos galvūgalį 10-15 cm arba miegokite ant aukštesnės pagalvės;
• venkite maisto, kuris jums sukelia simptomus - dažniausiai tai riebūs ir kepti patiekalai, šokoladas, citrusiniai vaisiai, pomidorai, kava ir gazuoti gėrimai;
• po valgio kurį laiką nesigulkite ir nesilenkite;
• miegoti patariama ant kairiojo šono - tokia padėtis mažina refliuksą.

Jei šių priemonių nepakanka, kitas žingsnis - antacidai: kalcio karbonato arba magnio ir aliuminio junginių preparatai, kurie neutralizuoja skrandžio rūgštį.

Jie veikia greitai, beveik nepatenka į kraujotaką ir laikomi saugiais nėštumo metu, todėl yra pirmo pasirinkimo vaistai nuo rėmens besilaukiančioms moterims.

Tinka ir alginatai, kurie suformuoja apsauginį sluoksnį skrandžio turinio paviršiuje.

Kelios svarbios pastabos: venkite preparatų, kuriuose yra natrio bikarbonato (gali skatinti skysčių kaupimąsi), ir didelių magnio dozių paskutinėmis nėštumo savaitėmis.

Antacidus ir geležies preparatus gerkite skirtingu paros metu, nes antacidai trukdo geležies pasisavinimui. Dėl tinkamiausio preparato visada galite pasitarti vaistinėje arba su savo gydytoju.

Omeprazolas nėštumo metu skiriamas tada, kai gyvensenos pakeitimų ir antacidų nepakanka: simptomai kartojasi beveik kasdien, trikdo miegą, valgymą ar kasdienę veiklą arba kai nustatomas stemplės uždegimas (ezofagitas).

Įprasta dozė - 20 mg kartą per parą, geriama ryte, maždaug pusvalandį prieš pusryčius. Kapsulė ar tabletė nuryjama nekramtyta ir užgeriama vandeniu.

Visas poveikis pasireiškia per kelias dienas, todėl nereikia nusiminti, jei pirmąją parą palengvėjimas tik dalinis.

Galioja bendras nėštumo principas: vartojama mažiausia veiksminga dozė trumpiausią reikalingą laiką, o poreikis tęsti gydymą reguliariai aptariamas su gydytoju.

Keli praktiniai patarimai:

• nevartokite omeprazolo nėštumo metu savo nuožiūra ilgą laiką - sprendimą dėl gydymo turi priimti šeimos gydytojas arba nėštumą prižiūrintis akušeris-ginekologas;
• jei simptomai nepalengvėja per 1-2 savaites, kreipkitės pakartotinai - gali prireikti patikslinti diagnozę;
• praleidusi dozę, išgerkite ją vos prisiminusi tą pačią dieną; dvigubos dozės vartoti nereikia.

Jei omeprazolas netinka ar yra neveiksmingas, gydytojas gali apsvarstyti kitą PSI arba H2 receptorių blokatorių - sprendimas priimamas individualiai, atsižvelgiant į nėštumo eigą ir gretutines ligas.

Savarankiškai keisti vaistą ar dozę nerekomenduojama: tai, kas tinka vienai moteriai, kitai gali būti netinkamas pasirinkimas.

Daugeliui moterų rėmuo išnyksta netrukus po gimdymo, tačiau daliai jų skrandžio vaistų prireikia ir žindymo laikotarpiu - pavyzdžiui, sergant refliukso liga ar gydant opaligę.

Tyrimų duomenimis, į motinos pieną omeprazolo patenka labai nedideli kiekiai - gerokai mažesni nei dozės, kurios kartais skiriamos patiems kūdikiams refliuksui gydyti.

Be to, omeprazolas yra nestabilus rūgščioje aplinkoje, todėl didžioji su pienu gauto vaisto dalis suyra kūdikio skrandyje dar nepatekusi į jo kraujotaką.

Dėl šių priežasčių dauguma šaltinių omeprazolą laiko suderinamu su žindymu.

Vis dėlto rekomenduojama laikytis kelių atsargumo principų:

• prieš pradėdama vartoti vaistą žindymo metu, pasitarkite su gydytoju arba vaistininku;
• vartokite mažiausią veiksmingą dozę;
• stebėkite kūdikį - nors nepageidaujamas poveikis labai mažai tikėtinas, apie neįprastą mieguistumą, dirglumą ar maitinimosi pokyčius verta pasakyti gydytojui.

Jei vaistas reikalingas tik retsykiais pasireiškiančiam rėmeniui, žindymo laikotarpiu dažnai pakanka antacidų ar alginatų - jie į pieną praktiškai nepatenka.

Nuolatinių ar stiprėjančių simptomų atveju visada verta išsiaiškinti priežastį, o ne tik ilgai slopinti rūgštį vaistais.

Galutinį sprendimą dėl gydymo žindant priima gydytojas, įvertinęs motinos ligą, vartojamus vaistus ir kūdikio amžių bei sveikatą.

Nors rėmuo nėštumo metu dažniausiai nepavojingas, tam tikri simptomai reikalauja gydytojo įvertinimo. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• simptomai nepalengvėja vartojant antacidus ar gydytojo paskirtą omeprazolą;
• sunku ryti arba ryjant skauda;
• vemiate krauju arba vėmalai primena kavos tirščius;
• išmatos juodos, dervos spalvos;
• krintate svorio arba beveik negalite valgyti;
• skausmas stiprus, plinta į nugarą ar dešinę pašonę - taip gali reikštis tulžies pūslės ar kasos ligos.

Atskiro dėmesio reikalauja nuolatinis stiprus vėmimas (hyperemesis gravidarum) - jis gali sukelti skysčių trūkumą ir reikalauja gydymo, kuris skiriasi nuo įprasto refliukso gydymo.

Taip pat svarbu žinoti, kad viršutinės pilvo dalies skausmas trečiąjį trimestrą, ypač kartu su galvos skausmu, regos sutrikimais ar padidėjusiu kraujospūdžiu, gali būti preeklampsijos požymis - tokiu atveju į gydytoją ar skubiosios pagalbos skyrių kreipkitės nedelsdama.

Praktinis priminimas: prieš vartodama bet kokį vaistą nėštumo ar žindymo metu, perskaitykite pakuotės lapelį - jame visada yra skyrius apie vartojimą nėštumo ir žindymo laikotarpiu.

Aktualią informaciją apie Lietuvoje registruotus vaistus skelbia VVKT, o įtarus nepageidaujamą reakciją apie ją galima pranešti VVKT tiesiogiai arba per savo gydytoją.