Omeprazolas ir tulžies akmenys: kodėl vaistas nepadeda ir kada įtarti tulžies pūslės ligą

Omeprazolas priklauso protonų siurblio inhibitorių (PSI) grupei.

Jis blokuoja skrandžio gleivinės ląstelių „protonų siurblį“ - fermentą, gaminantį skrandžio rūgštį, todėl rūgšties kiekis skrandyje gerokai sumažėja.

• gastroezofaginio refliukso ligą ir rėmenį;
• stemplės uždegimą (ezofagitą);
• skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas;
• H. pylori infekciją (kartu su antibiotikais).

Tulžies akmenys yra visiškai kitokia liga. Jie susidaro tulžies pūslėje - mažame organe po kepenimis, kuriame kaupiasi tulžis.

Akmenys formuojasi, kai tulžyje atsiranda cholesterolio arba bilirubino perteklius ir jis ima kristalizuotis.

Šis procesas su skrandžio rūgštimi neturi nieko bendra, todėl omeprazolas tulžies akmenų negydo, jų netirpdo ir dieglių priepuolių nestabdo.

Tai svarbu suprasti praktiškai: jei viršutinės pilvo dalies skausmus gydote omeprazolu, o jie vis kartojasi, galbūt tikroji priežastis - ne rūgštis, o tulžies pūslė.

Tokiu atveju vaisto dozės didinimas ar kurso ilginimas nepadės - reikia tikslesnės diagnostikos.

Informaciją apie Lietuvoje registruotus omeprazolo preparatus ir jų patvirtintas indikacijas skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Rūgšties ligų ir tulžies akmenų simptomai iš dalies sutampa, todėl net patyrusiam gydytojui vien iš nusiskundimų atskirti juos ne visada paprasta. Abiem atvejais galimi:

• skausmas ar diskomfortas viršutinėje pilvo dalyje;
• pilnumo jausmas, pilvo pūtimas;
• pykinimas, ypač po riebaus maisto;
• raugėjimas ir nevirškinimo pojūtis (dispepsija).

Vis dėlto yra požymių, padedančių ligas atskirti. Refliuksui ir rūgšties ligoms būdinga:

• deginantis pojūtis už krūtinkaulio, kylantis aukštyn;
• simptomai stiprėja atsigulus, pasilenkus ar po gausaus valgio;
• palengvėja išgėrus antacidų ar vartojant omeprazolą;
• rūgštus skonis burnoje.

Tulžies diegliams būdinga:

• staigus, stiprus, spaudžiantis skausmas dešinėje pašonėje arba viduryje viršutinės pilvo dalies;
• priepuolis trunka nuo 30 minučių iki kelių valandų ir praeina savaime;
• skausmas dažnai plinta į nugarą arba po dešine mente;
• tipiškai prasideda praėjus 1-2 valandoms po riebaus valgio, neretai naktį;
• antacidai ir omeprazolas skausmo nemažina.

Būtent paskutinis punktas praktikoje dažnai būna svarbiausias: jei „rėmuo“ visiškai nereaguoja į tinkamai vartojamą omeprazolą, diagnozę reikia peržiūrėti.

Skausmo pobūdis, trukmė ir ryšys su valgiu gydytojui suteikia daug informacijos, todėl prieš vizitą verta pasižymėti, kada ir kaip priepuoliai prasideda.

Tulžies akmenys - labai dažna būklė: jų turi maždaug 10-15 proc. suaugusiųjų, tačiau daugumai jie niekada nesukelia simptomų ir aptinkami atsitiktinai.

Įtarti, kad pilvo skausmus sukelia būtent akmenys, verta esant tam tikroms aplinkybėms.

Rizikos veiksniai, didinantys akmenų tikimybę:

• moteriška lytis ir vyresnis amžius (rizika didėja po 40 metų);
• antsvoris ir nutukimas;
• greitas svorio kritimas - pavyzdžiui, po griežtų dietų, bariatrinės operacijos ar vartojant svorį mažinančius vaistus;
• nėštumas ir estrogenų vartojimas;
• tulžies akmenys šeimoje;
• cukrinis diabetas.

Klinikinės užuominos, kad skausmo priežastis gali būti tulžies pūslė:

• skausmas priepuolinis - tarp priepuolių jaučiatės visiškai gerai;
• priepuolius provokuoja riebus ar gausus maistas;
• skausmas telkiasi dešinėje pašonėje ir plinta į nugarą ar mentę;
• kartu pasireiškia pykinimas ar vėmimas, kuris skausmo nepalengvina;
• omeprazolas, antacidai ar valgymo įpročių keitimas nepadeda.

Svarbu paminėti ir atvirkštinę situaciją: jei echoskopijos metu akmenys randami atsitiktinai, bet jūsų simptomai labiau primena rėmenį ar nevirškinimą, akmenys nebūtinai yra kaltininkai.

Besimptomiai akmenys dažniausiai negydomi, todėl gydytojas visada vertina, ar nusiskundimai tikrai susiję su tulžies pūsle, ar jų priežastis kita - pavyzdžiui, refliuksas ar skrandžio opa.

Pagrindinis ir paprasčiausias tyrimas įtariant tulžies akmenis - pilvo organų echoskopija (ultragarsinis tyrimas).

Tai neskausmingas, saugus, spinduliuotės nenaudojantis tyrimas, kuris tulžies pūslės akmenis aptinka maždaug 95 proc. tikslumu.

Echoskopija taip pat parodo tulžies pūslės sienelės sustorėjimą (uždegimo požymį) ir tulžies latakų išsiplėtimą. Tyrimą paprastai paskiria šeimos gydytojas; prieš jį reikia nevalgyti 6-8 valandas.

Kartu dažniausiai atliekami kraujo tyrimai:

• kepenų fermentai ir bilirubinas - padidėję rodikliai gali rodyti, kad akmuo pateko į tulžies lataką;
• uždegimo rodikliai (CRB, leukocitai) - padidėja esant tulžies pūslės uždegimui;
• amilazė arba lipazė - padeda atmesti kasos uždegimą.

Jei echoskopijos vaizdas neaiškus arba įtariami akmenys tulžies latakuose, gali būti atliekama magnetinio rezonanso cholangiopankreatografija (MRCP) arba endoskopinė echoskopija.

Kada reikalinga gastroskopija?

Jei simptomai labiau primena rūgšties ligą - deginimas, rėmuo, skausmas, reaguojantis į omeprazolą - arba yra pavojaus ženklų (rijimo sutrikimas, svorio kritimas, mažakraujystė), gydytojas gali paskirti skrandžio endoskopinį tyrimą opai, uždegimui ar kitoms ligoms atmesti.

Neretai pacientui, kurio nusiskundimai nevienareikšmiai, atliekami abu tyrimai - taip vienu metu įvertinamas ir skrandis, ir tulžies pūslė.

Tulžies akmenų gydymo principai visiškai kitokie nei rūgšties ligų.

Besimptomiai akmenys - atsitiktinai rasti ir nesukeliantys nusiskundimų - daugeliu atvejų negydomi: nei vaistais, nei operacija. Pakanka žinoti apie jų buvimą ir stebėti savijautą.

Profilaktinė operacija svarstoma tik išskirtiniais atvejais.

Simptominiai akmenys - sukėlę dieglių priepuolius ar komplikacijas - dažniausiai gydomi laparoskopine cholecistektomija, t. y. tulžies pūslės pašalinimo operacija pro kelis mažus pjūvius.

Tai viena dažniausių planinių operacijų, po kurios dauguma pacientų namo grįžta per 1-2 paras.

Kol laukiama operacijos, patariama vengti riebaus maisto, kuris provokuoja priepuolius, o skausmui malšinti gydytojas paskiria tinkamus vaistus.

O koks vaidmuo tenka omeprazolui? Jokio tiesioginio. PSI neturi poveikio nei akmenų susidarymui, nei jų tirpimui, nei dieglių priepuoliams.

Omeprazolas tęsiamas tik tada, jei yra atskira su rūgštimi susijusi indikacija - pavyzdžiui, kartu nustatyta refliukso liga ar opa.

Jei vaistas buvo pradėtas vartoti tik dėl skausmų, kurie galiausiai pasirodė esą tulžies diegliai, jį, pasitarus su gydytoju, galima nutraukti.

Verta žinoti, kad ir po tulžies pūslės pašalinimo daliai žmonių išlieka nevirškinimo simptomų - tokiu atveju gydytojas iš naujo įvertina, ar nėra refliukso ar kitos priežasties, kuriai gydyti jau gali būti reikalingas PSI.

Tulžies akmenys gali sukelti rimtų komplikacijų - ūminį tulžies pūslės uždegimą (cholecistitą), tulžies latakų uždegimą (cholangitą) ar kasos uždegimą (pankreatitą).

Šios būklės reikalauja skubios pagalbos.

Nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite 112, jei:

• stiprus pilvo skausmas nepraeina ilgiau kaip 5-6 valandas;
• kartu su skausmu pakyla karščiavimas ar krečia šaltis;
• pagelsta oda ar akių baltymai (gelta);
• šlapimas tampa tamsus, o išmatos - šviesios, molio spalvos;
• skausmas juosia viršutinę pilvo dalį ir plinta į nugarą, kartu pykina ir vemiate - taip gali prasidėti kasos uždegimas;
• pilvas tampa labai skausmingas paliesti.

Šie požymiai rodo, kad akmuo galėjo užstrigti tulžies latake arba prasidėjo uždegimas - delsiant būklė gali greitai blogėti.

Mažiau ūmūs, bet taip pat svarbūs ženklai, dėl kurių reikėtų planine tvarka kreiptis į šeimos gydytoją: pasikartojantys skausmo priepuoliai po valgio, nepaaiškinamas svorio kritimas, ilgai trunkantis pykinimas ar pakitę kepenų rodikliai.

Ir bendra taisyklė, kurią verta įsiminti: jei omeprazolas nepadeda, neilginkite gydymo savo nuožiūra - grįžkite pas gydytoją, kad diagnozė būtų patikslinta.

Anksti nustatyti tulžies akmenys gydomi planine tvarka ir dažniausiai be komplikacijų.