Omeprazolas gydant skrandžio opą: dozės, kurso trukmė ir H. pylori

Skrandžio opa - tai gilus skrandžio gleivinės pažeidimas, atsirandantis, kai agresyvūs veiksniai (skrandžio rūgštis, H.

pylori bakterija, nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo) nusveria gleivinės apsaugines galimybes. Panašiu principu susidaro ir dvylikapirštės žarnos opa, kuri yra dar dažnesnė.

Omeprazolas priklauso protonų siurblio inhibitoriams (PSI). Jis blokuoja skrandžio dengiamųjų ląstelių fermentą, gaminantį druskos rūgštį, todėl rūgšties išsiskyrimas sumažėja iki 80-95 proc.

• opa nebedirginama ir gali užgyti natūraliai;
• skausmas paprastai palengvėja per kelias dienas;
• sukuriamos sąlygos veikti antibiotikams, jei kartu gydoma H. pylori infekcija.

Svarbu suprasti: omeprazolas pats opos „neužlopo“ - jis pašalina kliūtį, trukdančią gleivinei atsinaujinti. Todėl gydymo sėkmę lemia ne tik vaistas, bet ir priežasties pašalinimas: H.

pylori išnaikinimas arba opą sukėlusių vaistų nutraukimas. Jei priežastis lieka, opa po gydymo dažnai atsinaujina.

Opaligei gydyti skirtos omeprazolo dozės Lietuvoje yra receptinės - gydymą skiria ir prižiūri gydytojas.

Išsami konkretaus preparato informacija pateikiama pakuotės lapelyje, o registruotų vaistų duomenis skelbia Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba (VVKT).

Omeprazolo dozė ir kurso trukmė priklauso nuo opos vietos ir priežasties. Įprastos schemos suaugusiesiems:

• dvylikapirštės žarnos opa: 20 mg kartą per parą 2-4 savaites;
• skrandžio opa: 20 mg kartą per parą 4-8 savaites; sunkesniais ar blogai gyjančiais atvejais gydytojas gali skirti 40 mg per parą;
• NVNU sukelta opa: 20 mg per parą 4-8 savaites, kartu sprendžiant, ar galima nutraukti uždegimą slopinantį vaistą.

Keli praktiniai principai, lemiantys gydymo sėkmę:

• vaistą gerkite ryte, maždaug 30 minučių prieš pusryčius - taip jis veikia stipriausiai;
• kapsulę ar tabletę nurykite visą, užsigerdami vandeniu; jos negalima kramtyti ar smulkinti, nes suirs apsauginė danga;
• nenutraukite kurso anksčiau laiko. Skausmas dažnai išnyksta per pirmąją savaitę, tačiau gleivinė visiškai užgyja gerokai vėliau - per anksti nutraukus gydymą opa gali atsiverti iš naujo;
• praleidę dozę, išgerkite ją vos prisiminę tą pačią dieną, bet kitos dozės nedvigubinkite.

Daugumai pacientų 4-8 savaičių kurso pakanka, kad opa visiškai užgytų.

Ilgesnis ar nuolatinis omeprazolo vartojimas reikalingas tik daliai žmonių - pavyzdžiui, kai negalima nutraukti NVNU ar kraujo krešėjimą mažinančių vaistų.

Sprendimą dėl gydymo pratęsimo visada priima gydytojas, įvertinęs naudą ir ilgalaikio vartojimo trūkumus.

Helicobacter pylori - bakterija, kolonizuojanti skrandžio gleivinę ir esanti dažniausia opaligės priežastis: ji nustatoma daugumai dvylikapirštės žarnos opomis ir didelei daliai skrandžio opomis sergančių pacientų.

Todėl kiekvienam ligoniui, kuriam diagnozuota opa, rekomenduojama ištirti, ar nėra H. pylori - iškvepiamojo oro šlapalo testu, išmatų antigeno tyrimu arba gastroskopijos metu paimta biopsija.

Jei infekcija patvirtinama, skiriamas trigubas gydymas - trijų vaistų derinys, paprastai 7-14 dienų:

• omeprazolas 20 mg du kartus per parą;
• amoksicilinas 1 g du kartus per parą;
• klaritromicinas 500 mg du kartus per parą.

Alergiškiems penicilinui amoksicilinas keičiamas metronidazolu, o ten, kur atsparumas klaritromicinui didelis, gydytojas gali parinkti kitą schemą, pavyzdžiui, keturių vaistų derinį su bismutu.

Keli esminiai dalykai:

• išgerkite visą kursą iki galo, net jei savijauta pagerėjo - nutrauktas gydymas skatina bakterijų atsparumą;
• po antibiotikų kurso omeprazolas paprastai tęsiamas, kol sueis visa opos gydymo trukmė;
• ar bakterija išnaikinta, tikrinama ne anksčiau kaip po 4 savaičių nuo antibiotikų pabaigos; prieš kontrolinį testą PSI nevartokite bent 2 savaites, kitaip rezultatas gali būti klaidingai neigiamas.

Sėkmingai išnaikinus H. pylori, opos atsinaujinimo rizika sumažėja nuo daugiau kaip pusės atvejų iki vos kelių procentų - tai veiksmingiausia ilgalaikė opaligės profilaktika.

Antra pagal dažnumą opų priežastis - nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): ibuprofenas, diklofenakas, naproksenas, taip pat maža aspirino dozė, vartojama širdies ligų profilaktikai.

Šie vaistai slopina medžiagas, saugančias skrandžio gleivinę, todėl ilgiau juos vartojant opa gali susidaryti net be jokių išankstinių simptomų.

Jei opa susijusi su NVNU, pirmiausia sprendžiama, ar galima šį vaistą nutraukti - tada omeprazolu gydoma opa užgyja greičiausiai.

Kai NVNU ar aspirino nutraukti negalima (pavyzdžiui, po infarkto), omeprazolas skiriamas kartu ilgesniam laikui.

Profilaktinis omeprazolas (paprastai 20 mg per parą) kartu su NVNU rekomenduojamas didesnės rizikos žmonėms:

• vyresniems nei 65 metų;
• anksčiau sirgusiems opalige ar patyrusiems virškinimo trakto kraujavimą;
• vartojantiems kraujo krešėjimą mažinančius vaistus (varfariną, tiesioginius antikoaguliantus, aspiriną);
• vartojantiems gliukokortikoidus ar SSRI grupės antidepresantus;
• kai NVNU dozė didelė arba vartojami keli šios grupės vaistai.

Jaunam, sveikam žmogui, retkarčiais išgeriančiam ibuprofeno nuo galvos skausmo, profilaktinio PSI nereikia.

Tačiau jei priklausote rizikos grupei ir NVNU vartojate reguliariai, aptarkite skrandžio apsaugą su šeimos gydytoju - tai paprasta priemonė, reikšmingai mažinanti kraujavimo riziką.

Ir bendra taisyklė visiems, sirgusiems opalige: venkite NVNU, o skausmui malšinti rinkitės paracetamolį, nebent gydytojas nurodė kitaip.

Opaligės gydymas nesibaigia paskutine kapsule - svarbu įsitikinti, kad opa užgijo ir kad pašalinta jos priežastis.

Skrandžio opos atveju po 4-8 savaičių gydymo paprastai rekomenduojama kontrolinė gastroskopija.

Jos tikslas dvejopas: patvirtinti, kad gleivinė užgijo, ir paimti biopsiją, kad būtų visiškai atmestas piktybinis procesas - maža dalis skrandžio opų gali būti vėžinės kilmės, nors atrodo kaip paprasta opa.

Kontrolinis tyrimas ypač svarbus, jei opa buvo didelė, gijo lėtai arba pirmosios biopsijos atsakymas kėlė klausimų.

Dvylikapirštės žarnos opos piktybinės būna itin retai, todėl kontrolinė gastroskopija įprastai neatliekama - pakanka, kad simptomai išnyktų.

Tyrimas kartojamas tik tada, jei nusiskundimai tęsiasi ar atsinaujina.

Kiti kontrolės elementai:

• H. pylori išnaikinimo patikra - neinvaziniu testu praėjus bent 4 savaitėms po antibiotikų kurso;
• kraujo tyrimas dėl mažakraujystės, jei opa kraujavo ar kraujavimas buvo įtariamas;
• vaistų sąrašo peržiūra - ar neliko vaistų, galinčių opą sukelti pakartotinai.

Jei simptomai po viso gydymo kurso neišnyksta, grįžkite pas gydytoją anksčiau numatyto laiko.

Priežastys gali būti įvairios: nepakankamai slopinama rūgštis, neišnaikinta infekcija, toliau vartojami NVNU arba kita liga, kurios simptomai panašūs - pavyzdžiui, tulžies akmenys ar funkcinė dispepsija.

Pavojingiausios opaligės komplikacijos - kraujavimas ir prakiurimas (perforacija). Jos gali išsivystyti net gydymo metu, todėl kiekvienas opalige sergantis žmogus turi žinoti pavojaus ženklus.

Nedelsdami kreipkitės į skubiosios pagalbos skyrių arba skambinkite 112, jei pastebite:

• juodas, dervos spalvos išmatas (meleną) - tai suvirškinto kraujo požymis;
• vėmimą krauju arba masėmis, primenančiomis kavos tirščius;
• staigų, labai stiprų, „durklo dūrį“ primenantį pilvo skausmą - galimą prakiurimo požymį;
• silpnumą, galvos svaigimą, blyškumą, dažną pulsą - taip gali reikštis kraujavimo sukelta mažakraujystė ar šokas.

Lėtesnis kraujavimas gali pasireikšti tik laipsniškai didėjančiu nuovargiu, dusuliu lipant laiptais ir blyškia oda - jei gydymo metu jaučiatės vis silpnesni, pasakykite gydytojui: paprastas kraujo tyrimas parodys, ar nėra anemijos.

Gyvensena gijimą gali paspartinti arba sulėtinti:

• meskite rūkyti - rūkymas lėtina opos gijimą ir didina atkryčio riziką;
• ribokite alkoholį, kuris dirgina gleivinę;
• valgykite reguliariai; griežtos dietos nereikia, bet verta vengti maisto, kuris akivaizdžiai sukelia simptomus;
• nevartokite NVNU be gydytojo žinios;
• mažinkite įtampą ir pakankamai miegokite.

Laikantis gydymo plano ir pašalinus priežastį, prognozė labai gera: dauguma opų visiškai užgyja, o atkryčio rizika tampa maža.