Furosemid

Furosemidas yra stiprus kilpinis diuretikas, dažnai vadinamas „vandens tablete“. Jis veikia inkstų Henle kilpoje, blokuodamas natrio, kalio ir chlorido pernašą.

Tai skatina organizmą greitai ir dideliais kiekiais išskirti šlapimą, tačiau poveikis trunka neilgai. Gydytojai skiria furosemidą edemai, tai yra skysčių kaupimuisi organizme, gydyti.

Tai gali atsirasti dėl stazinio širdies nepakankamumo, kepenų cirozės ir inkstų ligų, įskaitant nefrozės sindromą.

Jis taip pat vartojamas plaučių edemai (skysčiams plaučiuose) ir aukštam kraujospūdžiui, kuris nereaguoja į kitus vaistus, gydyti.

Furosemidas yra vienas iš labiausiai pasaulyje skiriamų diuretikų ir yra įtrauktas į Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) būtinųjų vaistų sąrašą.

Vaistas pradeda veikti maždaug per 30-60 minučių po tabletės išgėrimo. Stipriausias poveikis pasireiškia po 1-2 valandų ir trunka apie 4-6 valandas.

Dėl trumpo veikimo laiko dozę galima pritaikyti prie jūsų dienos režimo. Skubiais atvejais gydytojai gali skirti furosemidą injekcija į veną, kad greitai pašalintų skysčius.

Furosemidą vartokite ryte. Tai sumažins poreikį šlapintis naktį ir netrukdys jūsų miegui. Jei jums reikia antros dienos dozės, išgerkite ją ankstyvą popietę, ne vėliau kaip iki 14 val.

Tabletes nurykite nekramtytas, užgerdami vandeniu. Furosemidą galite vartoti su maistu arba be jo. Maistas gali sulėtinti jo absorbciją, tačiau nepakeis bendro organizmo absorbuoto kiekio.

Toliau gerkite pakankamai skysčių, nebent gydytojas nurodė kitaip. Dažnai sverkite save, tuo pačiu metu kiekvieną dieną, kad stebėtumėte skysčių balansą.

Pasakykite gydytojui, jei per 2-3 dienas priaugote daugiau nei 2 kg svorio. Nenutraukite furosemido vartojimo staiga, jei sergate širdies nepakankamumu.

Nutraukus vartojimą, skysčiai gali vėl kauptis.

Edemai gydyti pradinė dozė yra 40 mg ryte. Gydytojas gali ją keisti iki 20-80 mg per dieną, atsižvelgdamas į vaisto veiksmingumą.

Sunkiai gydomai edemai gali prireikti iki 160 mg per dieną (padalijus į kelias dozes), tačiau tik prižiūrint specialistui. Ūmiai plaučių edemai: 40-80 mg į veną, kartojant, jei reikia.

Hipertenzijai: 40-80 mg per dieną, nors kilpiniai diuretikai nėra pirmasis pasirinkimas aukštam kraujospūdžiui gydyti. Furosemidas yra tablečių pavidalu: 20 mg, 40 mg ir 80 mg.

Vaikams dozė apskaičiuojama 0,5-2 mg/kg per parą.

Jei jūsų inkstai neveikia gerai, gali prireikti didesnių dozių, kad būtų išskirta pakankamai šlapimo. Tai gali būti iki 250-500 mg per dieną, prižiūrint specialistui.

Vyresnio amžiaus pacientai turėtų pradėti nuo mažiausios veiksmingos dozės. Gydytojas turi dažnai tikrinti jūsų druskų ir inkstų funkciją.

Tai reiškia, kad ypač reikia stebėti kalio, natrio ir kreatinino kiekį.

Šalutinis poveikis grupuojamas pagal pasireiškimo dažnumą, remiantis SmPC ir saugumo ataskaitomis.

Labai dažni (≥1/10): Kūno druskų pokyčiai. Tai apima mažą kalio, natrio, chlorido ir magnio kiekį.

Taip pat dehidratacija ir sumažėjęs kraujo tūris (hipovolemija), ypač vyresnio amžiaus pacientams.

Dažni (nuo ≥1/100 iki <1/10): Žemas kraujospūdis, įskaitant atsistojus.

Taip pat galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, kreatinino padidėjimas ir šlapimo rūgšties padidėjimas (kuris gali sukelti podagrą). Gali padidėti ir cukraus kiekis kraujyje (hiperglikemija).

Nedažni (nuo ≥1/1 000 iki <1/100): Spengimas ausyse (tinitas) ir klausos problemos. Jos paprastai būna trumpalaikės ir dažniau pasireiškia, kai vaistas greitai suleidžiamas į veną.

Kiti poveikiai yra niežulys, dilgėlinė, bėrimas, jautrumas saulės šviesai, neryškus matymas ir dilgčiojimo pojūtis (parestezija).

Reti (nuo ≥1/10 000 iki <1/1 000): Nuolatinis klausos pažeidimas (ototoksiškumas) vartojant labai dideles dozes, kasos uždegimas (pankreatitas), sumažėjęs tulžies srautas (cholestazė), inkstų uždegimas (intersticinis nefritas) ir rimtos kraujo problemos, tokios kaip agranulocitozė, trombocitopenija ir aplazinė anemija.

Taip pat gali pasireikšti sunki odos reakcija, vadinama Stevens-Johnsono sindromu.

Žemas kalio kiekis (hipokalemija) yra svarbiausias druskų pokytis. Jis gali sukelti raumenų spazmus, silpnumą ir nereguliarų širdies plakimą. Jis taip pat gali padidinti digoksino toksiškumą.

Gydytojas turi reguliariai tikrinti jūsų kraujo druskas (kalį, natrį, magnį, kalcį), inkstų funkciją (kreatininą, karbamidą) ir cukraus kiekį kraujyje.

Jums gali prireikti kalio papildų arba gali būti pridėtas kalį tausojantis diuretikas.

Furosemidas sustiprina aminoglikozidų grupės antibiotikų ausims kenksmingą poveikį, todėl, jei įmanoma, venkite jų vartoti kartu.

Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) gali susilpninti furosemido poveikį ir pakenkti jūsų inkstams, todėl vartokite juos atsargiai.

Furosemidas gali pabloginti podagrą, padidindamas šlapimo rūgšties kiekį kraujyje.

Pacientams, sergantiems kepenų ciroze, druskų disbalansas gali sukelti smegenų problemą, vadinamą kepenų encefalopatija.

Prieš pradedant gydymą, gydytojas turėtų atmesti prostatos padidėjimą arba šlapimo takų užsikimšimą, nes greitas šlapimo srautas gali sukelti staigų šlapinimosi sutrikimą.

Dehidratacijos ir hipotenzijos rizika yra reali, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir karštame ore.

Nevartokite furosemido, jei visiškai neišskiriate šlapimo (anurija) arba jei sergate sunkiu inkstų nepakankamumu, kuris nereaguoja į furosemido testinę dozę.

Venkite jo, jei esate kepenų encefalopatijos sukeltos komos būsenoje ar arti jos. Nevartokite jo, jei yra labai žemas kalio ar natrio kiekis, arba sumažėjęs kraujo tūris ar dehidratacija.

Nevartokite jo, jei esate alergiškas furosemidui ar sulfonamidams, nes gali pasireikšti kryžminė reakcija. Jis taip pat netinka sergant Adisono liga.

Vartokite jį labai atsargiai, jei taip pat vartojate litį, nes furosemidas padidina ličio toksiškumo riziką.

Nėštumo metu furosemidas turėtų būti vartojamas tik esant būtinybei, nes jis praeina per placentą ir gali sukelti elektrolitų sutrikimus naujagimiui.