Valsartanas

Valsartanas yra angiotenzino II receptorių blokatorius (ARB), dar žinomas kaip sartanas.

Jis skiriamas esminei hipertenzijai (aukštam kraujospūdžiui), širdies nepakankamumui gydyti ir siekiant pagerinti išgyvenamumą po miokardo infarkto, kliniškai stabiliems pacientams, turintiems kairiojo skilvelio disfunkciją ar nepakankamumą.

Tai vienas dažniausiai naudojamų ARB vaistų širdies ir kraujagyslių medicinoje.

Valsartanas veikia selektyviai blokuodamas angiotenzino II prisijungimą prie AT1 receptorių kraujagyslių lygiuosiuose raumenyse ir antinksčiuose.

Angiotenzinas II yra stiprus kraujagysles sutraukiantis hormonas, kuris taip pat stimuliuoja aldosterono sekreciją, sukeldamas natrio ir vandens susilaikymą.

Blokuodamas jo veikimą, valsartanas išplečia kraujagysles, mažina periferinį pasipriešinimą, sumažina kraujospūdį ir širdies darbo krūvį.

Valsartanas yra gerai toleruojamas ir nesukelia sauso kosulio, kuris yra žinomas AKF inhibitorių šalutinis poveikis.

AKF inhibitoriai veikia tą pačią renino-angiotenzino sistemą, bet skirtingu mechanizmu.

Dėl to valsartanas yra vertinga alternatyva pacientams, kurie negali toleruoti AKF inhibitorių dėl kosulio ar angioedemos.

Jis taip pat gali sulėtinti inkstų funkcijos pablogėjimą ir sumažinti proteinuriją pacientams, sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu ir inkstų ligomis.

Valsartaną vartokite vieną kartą per parą, su maistu arba be jo, visada tuo pačiu metu. Tabletę nurykite visą, užgerdami stikline vandens.

Svarbu vartoti vaistą kiekvieną dieną tuo pačiu metu, kad būtų užtikrinta pastovi veikliosios medžiagos koncentracija.

Kraujospūdį mažinantis poveikis paprastai pasireiškia per dvi savaites, o visas poveikis pasiekiamas po dviejų, keturių savaičių reguliaraus kasdienio vartojimo.

Nenutraukite valsartano vartojimo staiga, nepasitarę su gydytoju, nes staigus nutraukimas gali sukelti staigų kraujospūdžio padidėjimą.

Jei pamiršote išgerti dozę, išgerkite ją, kai tik prisiminsite, nebent jau artėja kitos dozės laikas. Niekada negerkite dvigubos dozės, kad kompensuotumėte praleistą dozę.

Reguliariai stebėkite savo kraujospūdį namuose, naudodami kraujospūdžio matuoklį, kad kontroliuotumėte gydymo efektyvumą.

Jūsų gydytojas gali koreguoti dozę pagal kraujospūdžio rodmenis ir kitus klinikinius parametrus.

Valsartano dozė skiriasi priklausomai nuo indikacijos ir individualių paciento ypatybių.

Aukštam kraujospūdžiui (hipertenzijai) gydyti įprastinė pradinė dozė yra 80 mg vieną kartą per parą.

Dozė gali būti didinama iki 160 mg ir, jei reikia, iki didžiausios 320 mg dozės vieną kartą per parą, atsižvelgiant į kraujospūdžio reakciją.

Maksimalus kraujospūdžio mažinimo efektas paprastai pasiekiamas per 2-4 savaites nuo gydymo pradžios ar dozės pakeitimo. Vyresnio amžiaus pacientams paprastai nereikia specialaus dozės koregavimo.

Širdies nepakankamumui gydyti pradedama nuo mažos 40 mg dozės du kartus per parą ir palaipsniui didinama iki 160 mg du kartus per parą, atsižvelgiant į toleravimą.

Dozė paprastai dvigubinama kas dvi savaites, jei vaistas gerai toleruojamas.

Po miokardo infarkto gydymas gali būti pradedamas jau po 12 valandų nuo įvykio, pradedant nuo 20 mg du kartus per parą ir didinant per kelias savaites iki 160 mg du kartus per parą.

Pacientams, sergantiems sunkiu inkstų funkcijos sutrikimu (kreatinino klirensas mažesnis nei 10 ml/min), dozę reikia sumažinti ir elgtis atsargiai.

Esant lengvam ar vidutinio sunkumo inkstų nepakankamumui, dozės koregavimo paprastai nereikia. Pacientams, turintiems kepenų funkcijos sutrikimų, didžiausia paros dozė neturėtų viršyti 80 mg.

Valsartanas paprastai yra gerai toleruojamas. Šalutinių poveikių profilis yra palankus, palyginti su placebu daugelyje klinikinių tyrimų.

Dažni šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 10-1 iš 100 pacientų): galvos svaigimas, posturalinė hipotenzija (kraujospūdžio sumažėjimas atsistojus), hiperkalemija (padidėjęs kalio kiekis kraujyje) ir sumažėjusi inkstų funkcija.

Šie simptomai ypač pasireiškia gydymo pradžioje ir dažniausiai išnyksta, kai organizmas prisitaiko prie sumažėjusio kraujospūdžio.

Nedažni šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 100-1 iš 1 000 pacientų): nuovargis, galvos skausmas, pilvo skausmas, kosulys (rečiau nei vartojant AKF inhibitorius), pykinimas, viduriavimas, raumenų skausmas, nugaros skausmas, galvos sukimasis (vertigo) ir padidėjęs kreatinino kiekis serume.

Reti šalutiniai poveikiai (pasireiškia 1 iš 1 000-1 iš 10 000 pacientų): angioedema (veido, lūpų, liežuvio ar gerklės patinimas), odos bėrimas, niežulys, vaskulitas, trombocitopenija (trombocitų trūkumas), kepenų funkcijos sutrikimas ir padidėjęs kepenų fermentų aktyvumas.

Jei pasireiškia angioedemos požymiai, stiprus galvos svaigimas ar žymus šlapimo išsiskyrimo sumažėjimas, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

Valsartano negalima vartoti nėštumo metu, nes jis gali sukelti sunkių vaisiaus pažeidimų, įskaitant inkstų nepakankamumą ir mirtį. Jei nustatoma nėštumas, gydymą reikia nedelsiant nutraukti.

Vaisingo amžiaus moterys turėtų naudoti patikimą kontracepciją.

Gydymo metu rekomenduojama reguliariai stebėti inkstų funkciją ir kalio kiekį serume, ypač pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, inkstų arterijos stenoze arba vartojantiems kalį tausojančius diuretikus, kalio papildus ar kitas medžiagas, kurios didina kalio kiekį.

Pacientams, turintiems sunkų natrio ar skysčių trūkumą, tai reikia koreguoti prieš pradedant gydymą valsartanu, arba gydymą reikia pradėti mažesne doze, atidžiai prižiūrint.

Venkite valsartano vartojimo kartu su aliskirenu pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems vidutinio sunkumo ar sunkų inkstų funkcijos sutrikimą.

Pacientams, turintiems kepenų funkcijos sutrikimų, reikia elgtis atsargiai. Dvigubo renino-angiotenzino-aldosterono sistemos (RAAS) blokavimo su AKF inhibitoriais ir aliskirenu reikia vengti.

Visada informuokite savo gydytoją apie visus vartojamus vaistus, ypač kalio preparatus, diuretikus ir nesteroidinius vaistus nuo uždegimo (NVNU).

Valsartanas yra kontraindikuotinas, jei yra žinomas padidėjęs jautrumas valsartanui ar bet kuriai pagalbinei medžiagai.

Angioedema, susijusi su ankstesniu ARB ar AKF inhibitorių vartojimu, yra absoliuti kontraindikacija, nes yra gyvybei pavojingos angioedemos rizika.

Paveldima ar idiopatinė angioedema taip pat yra kontraindikacija bet kuriems renino-angiotenzino sistemos vaistams.

Valsartano negalima vartoti nėštumo metu, ypač antrąjį ir trečiąjį trimestrus, nes jis gali sukelti sunkius vaisiaus pažeidimus, įskaitant inkstų nepakankamumą ir mirtį.

Jei nėštumas nustatomas vartojant valsartaną, preparatą reikia nedelsiant nutraukti ir pacientę perkelti į alternatyvų hipertenzijos gydymą.

Jo negalima vartoti pacientams, sergantiems sunkiu kepenų funkcijos sutrikimu, tulžies ciroze ar cholestaze.

Kartu vartoti su aliskirenu draudžiama pacientams, sergantiems cukriniu diabetu arba turintiems inkstų funkcijos sutrikimą (GFG mažiau nei 60 ml/min).

Dvišalė inkstų arterijos stenozė arba vienos inkstų arterijos stenozė taip pat yra absoliuti kontraindikacija dėl ūminio inkstų nepakankamumo rizikos.

Hiperkalemija (> 5,5 mmol/l) prieš pradedant gydymą turi būti koreguojama, nes valsartanas gali toliau didinti kalio kiekį.