Širdies ir kraujagyslių sveikata – gydytojo paskirtas gydymas

Arterinė hipertenzija apibrėžiama kaip nuolat padidintas kraujospūdis virš 140/90 mmHg, pamatuotas kelis kartus per atskirus vizitus.

Lietuvoje, remiantis Higienos instituto ir SAM epidemiologiniais duomenimis, arterinė hipertenzija diagnozuota maždaug trečdaliui suaugusiųjų, o reikšminga dalis serga nediagnozuota.

Hipertenzija vadinama tyliuoju žudiku, nes paprastai nesukelia jokių simptomų, kol neatsiranda organų pažeidimo. Širdis, smegenys, inkstai, akys ir kraujagyslės yra pagrindiniai taikiniai.

Nelečiama hipertenzija per dešimtmetius sukelia kairiosios skilvelio hipertrofiją, širdies nepakankamumą, inkstų ligos progresavimą ir tinklainės pažeidimą.

Klasifikacija pagal Europos kardiologų draugiją ir SAM gaires:

• Optimalus kraujospūdis – žemiau 120/80 mmHg
• Normalus – 120–129/80–84 mmHg
• Aukštas normalus – 130–139/85–89 mmHg
• I laipsnio hipertenzija – 140–159/90–99 mmHg
• II laipsnio hipertenzija – 160–179/100–109 mmHg
• III laipsnio hipertenzija – virš 180/110 mmHg

Pirminė (esminė) hipertenzija sudaro 90–95 procentų visų atvejų ir yra daugiaveiksnė kilmė – genetika, amžius, druska, svoris ir stresas.

Antrinė hipertenzija, sukeliama inkstų ligų, endokrininių sutrikimų ar vaistų, turi būti atmesta jauniems pacientams ar esant atspariai hipertenzijai.

Rizikos veiksniai, didinantys kraujospūdį:

• Perteklinis druskos vartojimas – virš 5 g per dieną
• Nutukimas – kiekvienas 5 kg viršsvorio padidina sistolinio KS 2–10 mmHg
• Fizinio aktyvumo stoka – mažiau nei 150 minučių per savaitę
• Alkoholio piktnaudžiavimas – virš 14 standartinių vienetų per savaitę
• Lėtinis stresas ir miego trūkumas

Medikamentinis kraujospūdžio gydymas grindžiamas penkiomis pagrindinėmis vaistų grupėmis, kurias rekomenduoja Europos kardiologų draugija ir SAM gairės.

VVKT registruoti preparatai užtikrina kokybę ir saugumą.

AKF inhibitoriai (enalaprilas, ramiprilis, perindoprilis) blokuoja angiotenzino konvertuojantį fermentą, mažindami kraujagyslių susitraukimą ir aldosterono sekreciją.

Jie turi papildomą nefroprotekcinį poveikį ir yra pirmo pasirinkimo vaistas diabetikams bei pacientams su proteinurija. Dažniausias šalutinis poveikis – sausas kosulys (5–10 proc.).

Angiotenzino receptorių blokatoriai (ARB) – losartanas, valsartanas, telmisartanas – veikia panašiai, bet neblokuoja bradikinino skaidymo, todėl kosulio riziką sumažina.

Tinka AKF inhibitorių netoleruojantiems pacientams. Kontraindikuotini nėštumo metu.

Kalcio kanalų blokatoriai (KKB) – amlodipinas, lerkanidipinas – atpalaiduoja kraujagyslių lygiuosius raumenis.

Amlodipinas yra vienas plačiausiai skiriamų vaistų dėl tolygaus 24 valandų poveikio ir geros tolerancijos. Galimi šalutiniai poveikiai – kulkšnių patinimas ir veido paraudimas.

Tiazidų tipo diuretikai – indapamidas, hidrochlorotiazidas – mažina kraujo tūrį ir kraujagyslių pasipriešinimą. Veikia efektyviai kaip kombinacijos komponentas.

Reikia stebėti kalio ir gliukozės lygius.

Beta blokatoriai – bisoprolis, nebivololis – mažina širdies susitraukimų dažnį ir minutinį tūrį. Ypač tinka po miokardo infarkto ir esant širdies nepakankamumui.

Gydymo pasirinkimo principai:

• Pradedama nuo vieno vaisto mažesne doze arba nuo dviejų vaistų deriniu mažomis dozėmis
• Kombinuotos tabletės pagerina vaistų vartojimo laikymąsi
• AKF inhibitoriai ir ARB niekada neturi būti derinami kartu
• Tikslas – kraujospūdis žemiau 140/90 mmHg per tris mėnesius, diabetikams – žemiau 130/80 mmHg
• Gydymo koregavimas kas 4–8 savaites, kol pasiekiamas tikslas

Reguliari stebėsena yra sėkmingo antihipertenzinio gydymo pagrindas.

SAM ir Higienos institutas rekomenduoja struktūrizuotą pacientų stebėjimo planą, kuris apima ir namų, ir klinikinio kraujospūdžio matavimus.

Namų kraujospūdžio stebėsena yra vertingas papildymas klinikiniu matavimui.

Pacientui rekomenduojama matuoti kraujospūdį du kartus per dieną – ryte prieš vaistus ir vakare – bent septynias dienas iš eilės prieš gydytojo konsultaciją.

Namų matavimų vidurkis virš 135/85 mmHg laikomas hipertenzija.

Laboratoriniai tyrimai pradedant ir stebint gydymą:

• Kreatininas ir GFR – inkstų funkcija, ypač vartojant AKF inhibitorius ar ARB
• Kalis – hipokalemija su diuretikais, hiperkalemija su AKF inhibitoriais
• Gliukozė ir HbA1c – metabolinis stebėjimas
• Lipidų profilis – bendrosios kardiovaskulinės rizikos vertinimas
• Šlapimo analizė su albuminu – inkstų pažeidimo ankstyvam nustatymui

Dažniausi šalutiniai poveikiai ir jų valdymas:

• AKF inhibitorių kosulys – pereinama prie ARB
• KKB kulkšnių patinimas – dozės mažinimas arba pakeitimas lerkanidipinu
• Diuretikų sukelta hipokalemija – kalio papildai ar derinys su AKF inhibitoriumi
• Beta blokatorių nuovargis ir šalti galūnės – dozės koregavimas ar preparato keitimas

Gydytojo konsultacija per Dr. Presc apima kraujospūdžio dienoraščio peržiūrą, laboratorinių rodiklių vertinimą ir vaistų koregavimą.

Receptas išrašomas ne ilgesniam nei trijų mėnesių laikotarpiui naujiems pacientams, stabilizuotiems – iki šešių mėnesių.

Svarbu atpažinti hipertenzinę krizę – kraujospūdis virš 180/120 mmHg su simptomais (galvos skausmas, dusulys, krūtinės skausmas) – tai reikalauja skubios medicinos pagalbos.

Nefarmakologinės priemonės yra kiekvieno hipertenzijos gydymo plano pagrindas ir gali sumažinti sistolinio kraujospūdžio 5–15 mmHg, o tai yra palyginamas su vieno vaisto poveikiu.

SAM nacionalinės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos pabrėžia gyvenimo būdo pokyčius kaip pirmąjį žingsnį.

Druskos ribojimas iki 5 g per dieną (maždaug vienas arbatinis šaukštelis) yra viena efektyviausių priemonių. Lietuva priklauso prie šalių su didesniu nei rekomenduojamu druskos vartojimu.

Praktiškai tai reiškia mažiau perdirbto maisto, konservų ir sūrių greito maisto produktų. Druskos pakeitimas kalio druska gali papildomai sumažinti kraujospūdį.

DASH dieta (Dietary Approaches to Stop Hypertension) yra moksliniais tyrimais geriausiai pagrįstas mitybos modelis hipertenzijai – daug vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų, mažai riebalų turinčių pieno produktų ir mažai sočiųjų riebalų.

Šis modelis sumažina sistolinio KS 8–14 mmHg.

Fizinis aktyvumas – reguliarus aerobinis krūvis 150–300 minučių per savaitę sumažina sistolinio KS 5–8 mmHg. Tinka spartus ėjimas, plaukimas, dviratis.

Izometrinis treniruotės taip pat parodė kraujospūdžio mažinimą. Svarbu vengti staigaus intensyvaus krūvio esant nekontroliuojamai hipertenzijai.

Kitos svarbios intervencijos:

• Svorio mažinimas – kiekvienas 1 kg sumažina sistolinio KS 1 mmHg
• Alkoholio ribojimas – vyrams iki 2 standartinių vienetų, moterims iki 1 per dieną
• Rūkymo metimas – nors rūkymas tiesiogiai nedidina nuolatinio KS, jis reikšmingai padidina širdies ir kraujagyslių riziką
• Streso valdymas – meditacija, gilus kvėpavimas ir reguliarus poilsis mažina simpatinės nervų sistemos aktyvumą
• Pakankamas miegas – 7–8 valandos per naktį, nes miego trūkumas didina kraujospūdį ir kardiovaskulinę riziką