Šlapimo pūslės vaistai

Šlapimo pūslės problemos yra labai paplitusios ir gali reikšmingai paveikti gyvenimo kokybę. Jos apima šlapimo takų infekcijas (ŠTI), peraktyvią šlapimo pūslę, šlapimo nelaikymą ir intersticinį cistitą. Šios būklės dažniau paliečia moteris dėl trumpesnės šlaplės, tačiau vyrai taip pat gali susidurti su šlapimo pūslės problemomis.

Šlapimo takų infekcijos yra viena dažniausių bakterinių infekcijų, ypač tarp moterų. Manoma, kad apie pusė moterų bent kartą gyvenime patiria ŠTI. Peraktyvi šlapimo pūslė, pasireiškianti staigiu ir stipriu šlapinimosi poreikiu, paliečia apie 16 procentų suaugusių žmonių.

Šiuolaikinė urologija siūlo efektyvias diagnostikos ir gydymo priemones visoms šlapimo pūslės problemoms, todėl svarbu kreiptis pagalbos ir negyventi su nemaloniais simptomais.

Šlapimo takų infekcija (cistitas) pasireiškia dažnu ir skausmingu šlapinimusi, deginimo pojūčiu šlapinantis, drumstu ar nemalonaus kvapo šlapimu, spaudimu apatinėje pilvo dalyje ir kartais kraujo pėdsakais šlapime. Sunkesniais atvejais, kai infekcija pereina į inkstus (pielonefritas), atsiranda karščiavimas, nugaros skausmas ir pykinimas.

Peraktyvi šlapimo pūslė pasireiškia staigiu, sunkiai kontroliuojamu noru šlapintis, dažnu šlapinimusi (daugiau nei 8 kartus per dieną), nočiu (naktiniu šlapinimusi) ir kartais šlapimo nelaikymu. Stresinis šlapimo nelaikymas atsiranda kosint, čiaudint, juokiantis ar keliant sunkumus ir yra susijęs su dubens dugno raumenų silpnumu.

Intersticinis cistitas yra lėtinė būklė, pasireiškianti šlapimo pūslės skausmu ir slėgimu, dažnu šlapinimusi ir nočiu be infekcijos požymių. Ji gali reikšmingai pabloginti gyvenimo kokybę.

Šlapimo takų infekcijos gydomos antibiotikais. Dažniausiai skiriamas nitrofurantoinas, trimetoprimas arba fosfomicinas nekomplikuotam cistitui. Gydymo kursas paprastai trunka 3 iki 7 dienas. Pasikartojančioms ŠTI gali būti skiriama ilgalaikė mažų dozių antibiotikų profilaktika arba postkoitalinė profilaktika.

Peraktyvios šlapimo pūslės gydymui naudojami antimuskariniai vaistai (solifenacinas, tolterodinas, oksibutininas) ir beta-3 agonistai (mirabegromas), kurie atpalaiduoja šlapimo pūslės raumenį ir mažina staigų šlapinimosi poreikį. Šlapimo pūslės treniravimas ir dubens dugno raumenų pratimai (Kegel) yra svarbūs nefarmakologiniai metodai.

Stresiniam šlapimo nelaikymui pagrindinė priemonė yra dubens dugno raumenų stiprinimas su fizioterapeutu. Sunkesniais atvejais gali būti atliekamos chirurginės procedūros. Intersticinam cistitui gydyti naudojami pentosano polisulfatas, šlapimo pūslės instiliacijos ir skausmo valdymo priemonės.

Šlapimo takų infekcijų prevencijai svarbu gerti pakankamai skysčių (bent 1,5 litro per dieną), šlapintis reguliariai ir nesusilaikyti, šlapintis po lytinių santykių ir šluostytis nuo priekio link užpakalio. Spanguolių preparatai gali padėti mažinti pasikartojančių ŠTI riziką, nors jų veiksmingumas nėra vienareikšmiškai įrodytas. D-manozė yra kita natūrali priemonė, kuri gali padėti.

Peraktyvios šlapimo pūslės valdymui naudinga riboti kofeiną ir alkoholį, kurie dirgina šlapimo pūslę, bei laikytis reguliaraus šlapinimosi tvarkaraščio. Šlapimo pūslės treniravimas, kai palaipsniui ilginami intervalai tarp šlapinimosi, padeda padidinti pūslės talpą ir sumažinti šlapinimosi dažnumą.

Dubens dugno raumenų stiprinimas Kegel pratimais yra naudingas tiek šlapimo nelaikymui, tiek peraktyviai šlapimo pūslei. Rekomenduojama atlikti bent tris serijas po dešimt susitraukimų kasdien. Svorio kontrolė taip pat svarbi, nes nutukimas didina stresinio nelaikymo riziką.

Kreipkitės į gydytoją, jei patiriate šlapimo takų infekcijos simptomus, ypač jei tai pirmasis atvejis, jei esate vyras (ŠTI vyrams visada reikalauja tyrimo), arba jei simptomai negerėja per 48 valandas nuo gydymo pradžios. Taip pat konsultuokitės, jei ŠTI kartojasi daugiau nei tris kartus per metus, jei patiriate peraktyvios šlapimo pūslės simptomus ar šlapimo nelaikymą.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei kartu su šlapinimosi simptomais turite karščiavimą, nugaros ar šonkaulių srities skausmą, pykinimą ar vėmimą (gali rodyti inkstų infekciją), jei matote daug kraujo šlapime, arba jei visai negalite šlapintis. Gydytojas atliks šlapimo tyrimus ir prireikus kitus diagnostinius tyrimus, kad nustatytų problemą ir paskirtų efektyviausią gydymą.