Migrenos gydymo vaistai

Migrena yra neurologinė liga, pasireiškianti pasikartojančiais stipriais galvos skausmais, kurie dažnai lydi pykinimas, vėmimas ir padidėjęs jautrumas šviesai bei garsams. Tai nėra paprastas galvos skausmas, o sudėtinga būklė, galinti trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų ir reikšmingai paveikti kasdienį gyvenimą.

Migrena paliečia apie 12 procentų suaugusių žmonių ir yra tris kartus dažnesnė moterims nei vyrams, daugiausia dėl hormoninių veiksnių. Ji dažniausiai prasideda paauglystėje ar ankstyvoje suaugystėje ir gali tęstis visą gyvenimą, nors priepuolių dažnumas ir intensyvumas laikui bėgant gali keistis.

Šiuolaikinė medicina siūlo veiksmingas tiek ūmių priepuolių, tiek prevencinės terapijos galimybes, todėl daugelis migrena sergančių žmonių gali sėkmingai kontroliuoti savo būklę.

Migrenos priepuolis dažnai prasideda prodromine faze, kuri gali pasireikšti kelias valandas ar net dieną prieš galvos skausmą. Jos metu žmogus gali jausti nuotaikų svyravimus, nuovargį, kaklo sustingimą, padidėjusį apetitą ar, priešingai, apetito praradimą. Maždaug trečdalis pacientų patiria aurą, tai yra trumpalaikius neurologinius simptomus: mirksinčias šviesas ar aklus taškus regos lauke, dilgčiojimą rankoje ar veide, kalbos sunkumus.

Pats galvos skausmas paprastai yra vidutinio ar didelio intensyvumo, pulsavimo pobūdžio ir dažnai jaučiamas vienoje galvos pusėje. Jis stiprėja nuo fizinio aktyvumo ir lydi pykinimas, kartais vėmimas, bei ryškus jautrumas šviesai ir garsams. Priepuolis paprastai trunka 4 iki 72 valandų.

Po priepuolio daugelis žmonių jaučiasi pavargę ir išsekę dar vieną ar dvi dienas. Ši postdrominė fazė kartais vadinama migrenos pagiromis.

Ūmiems migrenos priepuoliams malšinti naudojami keli vaistų tipai. Lengvesniems priepuoliams gali pakakti paprasto skausmo malšintojo, tokio kaip ibuprofenas ar paracetamolis, vartojamo kuo anksčiau nuo priepuolio pradžios. Vidutiniams ir stipriems priepuoliams skiriami triptanai: sumatriptanas, rizatriptanas, zolmitriptanas ir kiti. Jie specifiškai veikia migrenos mechanizmus ir yra veiksmingi daugumai pacientų.

Jei migrenos priepuoliai pasireiškia dažniau nei keturis kartus per mėnesį ar reikšmingai trikdo gyvenimą, gydytojas gali skirti prevencinį gydymą. Tam naudojami beta adrenoblokatoriai (propranololis), antikonvulsantai (topiramaatas, valproatas), antidepresantai (amitriptilinas) arba CGRP antagonistai, kurie yra naujausios kartos specifiniai migrenos prevenciniai vaistai.

Prevencinė terapija siekia sumažinti priepuolių dažnumą ir sunkumą bent per pusę. Ji reikalauja kantrybės, nes pilnas poveikis pasireiškia po dviejų iki trijų mėnesių.

Migrenos priepuoliai dažnai turi konkrečius provokuojančius veiksnius, kurių atpažinimas padeda mažinti priepuolių dažnumą. Tarp dažniausių provokatorių yra stresas ir atsipalaidavimas po streso, miego režimo pokyčiai (tiek per mažai, tiek per daug miego), praleisti valgiai, dehidratacija, hormoniniai pokyčiai (menstruacijos, ovuliacija), oro sąlygų pokyčiai ir tam tikri maisto produktai (senas sūris, raudonasis vynas, šokoladas, nitratus turintys produktai).

Migrenos dienoraščio vedimas padeda nustatyti asmeninius provokuojančius veiksnius ir stebėti gydymo efektyvumą. Reguliarus miego režimas, stabilios valgymo valandos, pakankamas skysčių vartojimas ir reguliarus fizinis aktyvumas yra pagrindinės prevencijos priemonės.

Relaksacijos technikos, tokios kaip progresinė raumenų relaksacija, dėmesingumas ir biologinis grįžtamasis ryšys, gali sumažinti priepuolių dažnumą, ypač jei stresas yra svarbus provokuojantis veiksnys.

Kreipkitės į gydytoją, jei galvos skausmai kartojasi dažniau nei keturis kartus per mėnesį, jei nereceptiniai vaistai nepadeda, jei priepuoliai reikšmingai trikdo darbą ar kasdienį gyvenimą, arba jei pastebėjote galvos skausmų pobūdžio pasikeitimą. Taip pat verta konsultuotis, jei vartojate skausmo malšintojus dažniau nei dešimt dienų per mėnesį, nes tai gali sukelti vaistų pertekliaus galvos skausmą.

Skubiai kreipkitės pagalbos, jei patiriate staigų, itin stiprų galvos skausmą (blogiausią savo gyvenime), galvos skausmą su karščiavimu ir sprando sustingimu, naują tipo galvos skausmą po 50 metų amžiaus, galvos skausmą po galvos traumos, arba neurologinius simptomus (silpnumą, kalbos sutrikimus), kurie trunka ilgiau nei valandą. Gydytojas padės nustatyti tikslią diagnozę ir parinks efektyviausią gydymo strategiją.