Skydliaukės gydymo vaistai

Skydliaukė yra maža, drugelio formos liauka kakle, kuri gamina hormonus, reguliuojančius medžiagų apykaitą, energijos gamybą, kūno temperatūrą, širdies ritmą ir daugelį kitų organizmo funkcijų. Kai skydliaukė veikia netinkamai, tai gali paveikti praktiškai kiekvieną organų sistemą.

Skydliaukės ligos yra labai paplitusios ir dažniau pasireiškia moterims nei vyrams. Pagrindinės būklės yra hipotirozė (sumažėjusi skydliaukės funkcija) ir hipertirozė (padidėjusi skydliaukės funkcija). Autoimuninės skydliaukės ligos, tokios kaip Hašimoto tiroiditas ir Greivso liga, yra dažniausios šių sutrikimų priežastys.

Šiuolaikinė medicina siūlo efektyvius skydliaukės ligų gydymo metodus, leidžiančius pacientams gyventi visavertį gyvenimą. Svarbu reguliariai tikrinti skydliaukės funkciją, nes daugelis simptomų yra nespecifiniai ir gali būti klaidingai priskirti kitiems sveikatos sutrikimams.

Hipotirozė pasireiškia medžiagų apykaitos sulėtėjimu ir gali sukelti nuovargį, svorio augimą, šaltį, vidurių užkietėjimą, sausą odą ir plaukus, plaukų slinkimą, depresiją, atminties sutrikimus ir menstruacinio ciklo pokyčius. Simptomai vystosi pamažu ir dažnai klaidingai priskiriami senėjimui ar stresui.

Hipertirozė, priešingai, pasireiškia pagreitėjusia medžiagų apykaita: svorio mažėjimu nepaisant normalaus apetito, širdies plakimo pojūčiu ar greitu ritmu, nerimu ir dirglumu, rankų drebuliu, padidėjusiu prakaitivimu, miego sutrikimais ir dažnu žarnyno tuštinimusi. Greivso liga gali taip pat sukelti akių simptomus: patinimą, raudonumą ir iškilimą.

Skydliaukės funkcija tikrinama paprastu kraujo tyrimu, kuris matuoja skydliaukės stimuliuojančio hormono (TSH) ir laisvų skydliaukės hormonų (T4, T3) lygį. Papildomai gali būti atliekamas skydliaukės antikūnų tyrimas autoimuninei ligai patvirtinti.

Hipotirozė gydoma skydliaukės hormono pakaitine terapija. Levotiroksinas yra standartinis vaistas, kuris papildo trūkstamą skydliaukės hormoną T4. Jis vartojamas kartą per dieną, tuščiu skrandžiu, ryte, bent 30 minučių prieš pusryčius. Dozė parenkama individualiai pagal TSH lygį ir koreguojama kas kelias savaites, kol pasiekiamas optimalus lygis. Ši terapija paprastai yra visą gyvenimą trunkanti.

Hipertirozė gydoma keliais būdais. Tireostatikai, tokie kaip tiamazolas ir propiltiouracilis, slopina skydliaukės hormonų gamybą. Radioaktyvusis jodas naikina dalį skydliaukės audinio ir sumažina hormonų gamybą. Kai kuriais atvejais atliekama chirurginė skydliaukės operacija (tiroidektomija).

Po radioaktyviojo jodo gydymo ar operacijos dažnai išsivysto hipotirozė, kuri tada gydoma levotiroksinu. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo hipertirozės priežasties, sunkumo ir paciento individualių savybių.

Gyvenimas su skydliaukės liga reikalauja reguliarios stebėsenos ir vaistų vartojimo disciplinos. Levotiroksinas turi būti vartojamas kasdien tuo pačiu metu ir tinkamu būdu: tuščiu skrandžiu, užgeriant vandeniu, vengiant maisto, kavos ir kitų vaistų bent 30 iki 60 minučių po jo vartojimo. Kalcio ir geležies preparatai turėtų būti vartojami bent keturiomis valandomis atskirai.

Mityba vaidina pagalbinį vaidmenį skydliaukės sveikatai. Pakankamas jodo suvartojimas yra svarbus normaliai skydliaukės funkcijai, tačiau pernelyg didelis kiekis gali pabloginti autoimuninę skydliaukės ligą. Selenas ir cinkas taip pat yra svarbūs skydliaukės hormonų metabolizmui. Itin daug kryžmažiedžių daržovių (brokoliai, kopūstai) vartoti nereikėtų, nors normaliais kiekiais jie yra saugūs.

Reguliari fizinė veikla padeda valdyti svorį ir gerina nuotaiką, o tai ypač svarbu hipotirozės atveju. Streso valdymas taip pat yra svarbus, nes stresas gali pabloginti autoimuninių skydliaukės ligų eigą.

Kreipkitės į gydytoją, jei patiriate neaiškų nuovargį, svorio pokyčius, nuotaikų svyravimus, plaukų slinkimą, šaltį ar karščio nepakantumą, širdies ritmo sutrikimus ar kitus simptomus, kurie gali būti susiję su skydliaukės funkcija. Ypač svarbu pasitikrinti, jei turite šeiminę skydliaukės ligų istoriją ar kitas autoimunines ligas.

Jei jau vartojate skydliaukės vaistus, reguliarūs kraujo tyrimai (paprastai kas 6 iki 12 mėnesių stabilioje būklėje) yra būtini dozės tikslumui užtikrinti. Kreipkitės anksčiau, jei pastebėjote simptomų pasikeitimą: padidėjusį nuovargį, svorio pokyčius ar širdies plakimo pojūtį. Nėščios moterys ar planuojančios nėštumą turėtų ypač atidžiai stebėti skydliaukės funkciją, nes hormonų pokyčiai gali paveikti tiek motinos, tiek vaisiaus sveikatą.